Apie svarbu šviesuolių susibūrimą (2)

Taigi, grįžtam prie konferencijos „Kaip šarlatanai pasaulį gelbėjo“.
Po Taraskevičiaus prakalbos renginį į savo rankas perėmė du tituluoti neeuklidiniai akademikai: ezoterinių mokslų centro „Du pasauliai“ vadovė, chirologė, ezoterinių mokslų daktarė Asta Svirkienė ir Ezoterinių Mokslų Akademijos rektorius, ezoterinių mokslų daktaras Mindaugas Stravinskas.
Jie daug kuo galėjo mus pradžiuginti, tačiau savo trumpoje prakalboje lietė tik techninius susibūrimo eigos aspektus, todėl keliaukime prie pirmojo lektoriaus. Tiksliau lektorės.
Kiek smulkesnio kalibro tyrinėtoja: ne daktarė, o tik Respublikinės Ezoterikų konfederacijos etikos komisijos narė, parapsichologė – tarologė Dalia Agni Aleksandravičiūtė pakilo į sceną atskleisti savo profesijos paslapčių ir reikšmės visos progresyviosios žmonijos žengimui į šviesu astralinį rytojų.

Ir jos pasirodymas buvo skystas, kaip kopūstienė lageryje. Labai drąsiems- ketvirtis valandos pilstymo iš tuščio į kiaurą:

Tingintiems klausyti migdančiai lėto ir monotoniško senolės balso- štai santrauka: Taro kortos yra labai gerai! Jos padeda pažinti pasaulį ir pasąmonę! Tai sistema gauti informaciją, kuri padeda prognozuoti pasaulį! Valio, draugai! (Editorial note: exclamation do not occurs in original version. Nothing of interest occurs in original version).
Visas tarologės pranešimas buvo gylus ir informatyvus kaip „Ežio“ reklama. Turint omenyje kokia publika čia susirinko, iškyla klausimas, kad šis pranešimas išvis reikalingas? Negi ezoterikos išpažinėjams reikia atskiro monologo, kad jų tikėjimo abrakadabra išties yra gera abrakadabra?
Kita vertus, norėti kažko konkretesnio turbūt yra per daug: „Taro sistema“, šiaip ar taip tėra 78 kortos, o „gaunama informacija“- kvanktelėjusios bobutės tikėjimas mistine spalvinto kartono galybe. Kaip ir Nostradamo pranašysčių atveju, svarbu ne iškritusi korta, o tarologo talentas kabinti makaronus mokiam glušui ant ausų.
Vienintelė kometuotina vieta yra ties 01:40. Kadangi tiek daug vargu ar kas žiūrėjo (beje, aš ištempiau iki 10:35), cituoju:

Taro kortos atėjo iš mistinių tradicijų. Jas gaubia paslapties aura. Pradžioje, Taro sistema buvo naudojama ne būrimui, o meditacijai. Okultinės teorijos skelbia, kad Taro pirmtakai buvo slaptų Egipto šventovių freskos.

Okultinės teorijos turi viena nedidele bėdą- jos laužtos iš piršto. Geriausiu atveju.
Taro kortos atsirado mistiškais ir tik kabalos bei masonu kronikose atmenamais Renesanso laikais, paslaptingoje ir mažai žinomoje šalyje, vadintoje Italija.
Kortos į Europą- visu pirma Italiją- atėjo iš Artimųjų Rytų XIII a. Jos buvo skirtoms pramogai, kaip ir šiandien. Taro kortos iš esmės ir yra senoji egiptietiška kaladė. Taro ir „paprastu“ kortų išsiskyrimas įvyko XV a. vid., kai prie kaladės buvo pridėtos dar papildomos kortos, itališkai vadintos trionfi (triumfai). Šitas triumfas per šimtmečius pavirto tuo, ką mes vadiname kozirių. Trionfi kortos turėjo alegorine prasme, kaip beje, ir mums pažįstamos kortos: valetai simbolizuoja keturis tobulus riterius- Apvaliojo stalo Lancelotą, Trojos Hektorą, Karolio Didžiojo riterį Ožė Daną ir Žanos D’ark bendražygį La Hirą, damos- keturias tobulas karalienes: graikų mitologijos Atėnę ir Argėją bei biblines Juditą ir Rachelę, karaliai- keturis tobulus valdovus: Dovydą, Karolį Didįjį, Cezarį ir Aleksandrą Makedonietį (čia populiariausia versija. Skirtinguose kraštuose ir skirtingais laikais buvo vardijami skirtingi didvyriai).
Triumfams irgi buvo priskirtos alegorinės prasmės, tačiau didelės maginės reikšmės tai neturėjo- tiesiog kai kurie yra žaidimai žaidžiami su 52 kortomis, kai kurie- su 78. Būtent yra žaidžiami, mat Taro kaladė po šiai dienai naudojama pagal savo tikrąją ir tiesiogine paskirtį.
Seniausi žinomi kortų naudojimo magijai liudijimai siekia XVI a., bet ilgą laiką Taro kaladė nebuvo niekuo ypatingesnė už mums įprasta.
Tačiau 1781 m. vienas Mesmero gerbėjas parašė, anuomet labai išpopuliarėjusią tarp dykaduoniaujančiu aristokratų, knygą, kurioje ir priskiedė negirdėtu dalykų apie kortose užkoduotas senovines galias ir paslaptys, ateinančias iš senovės Egipto (anuomet tai buvo mistiška ir menkai pražystama žemė, kurią mistikai eksploatavo taip pat, kaip vėlesniais laikais Indiją). Tai buvo šauni idėja, kuri greitai sulaukė populiarumo tarp visokio plauko pranašų, būrėjų, aiškiaregių ir mistikų, kol galiausiai pateko į rankas svarbiausiam New Age kūrėjui.
Aišku, kai kuriuos dalykus teko keisti: pvz. Didžiosios Arkanos (Major Arcana, Didžioji paslaptis; beje terminai Major Arcana ir Minor Arcana buvo sugalvoti tik 1870 m.) korta, kurią renesanso žaidėjai senos legendos garbei pavadino Popieže, mistikų buvo pakeista į Didžiąją Žynę, o popiežius- į graikų religinį titulą Herofantas.
Tai tiek apie šią mielą močiutę ir jos pasakas.

Sekantis konferencijos prelegentas- Pranas Žvirblis.
Prisistato jis kaip mokslininkas onkologas ir nagrinėja parapsichologijos derinimus su šiuolaikiniu mokslu. Šiam renginiui jis pristatė sunkiojo vandens keliamus pavojus.
Sunkusis vanduo yra toks vanduo kurio molekulėje vietoje paprasto vandenilio yra jo izotopas deuteris- tas pats vandenilis, tik turintis vienu neutronu daugiau. Gyviems padarams, anot laboratorinių tyrimų jis pavojingas, jei sunkusis vanduo pasiekia organizme 25% natūralios organizmo vandens masės, gyvūnas tampa sterilus, o 50% jau yra garantuota mirtis. Tačiau, kadangi sunkiojo ir normalaus vandens santykis yra 1:3200, natūraliomis aplinkybėmis apsinuodijimas praktiškai neįmanomas.
Kitaip tariant ezoterinis onkologas puse valandos pristatinėjo pavojų, kuris neegzistuoja.
Nors pristatinėjo gal kiek per tikslus žodis. Nekonkrečiai aiškino apie šį bei tą ir dar aną, niekaip nesurinkdamas savo minties galų yra kiek tikslesnis apibrėžimas.

Pradėjo kažką apie kamuolinius žaibus, bet taip ir nepasakęs, kokia mintį norėjo iliustruoti tuo žaibu, peršoko kitur. Jeigu visa mintis buvo tai, kad be energijos žaibas negali egzistuoti, tai…
….ir ką.
Po to buvo dar kažkas apie nematomų dalykų fotografavimą, kosminių spindulių sriautus, kažkokia nebaigta mintis apie ežerus. Žodžiu užkniso, ir peršokau prie 16:30.
Sužinojau, kad deuteriui susijungus su sunkiojo vandens deguonimi atsiranda supervanduo ir gaunasi reiškiniai. Ypatingai pavojingi, beje, mat tas supervanduo yra ne stabilus deguonis o izotopas, kuris spinduliuoja alfa ląsteles (teisybes dėlei- iškart pasitaisė, kad visgi spindulius).
Kiek galima? Pastūmiau įrašą ties 24:00
Dabar dar geriau- nuo supervandems mūsų mąstyme keičiasi fazės, ir loginių sprendimų bei sintezės informacijos konglomeratas yra išmetamas iš organizmo per kalbą (prelegentas šį simptomą pademonstravo gyvai).
Tik kiek vėliau supratau, kodėl senukui kilo tokia panika dėl to vandens: mat pagal nekuriuos alternatyvius gydytojus, visas artezinis vanduo yra sunkusis (kaip supratau, tai kažkokia gyvo-negyvo vandens mitologijos atmaina).
Antrasis video su šiuo onkologu yra klausimai-atsakymai. Gabaliukas, beje irgi vertas dėmesio: rektoriaus paklaustas apie Baikalo jūrą, Žvirblis nuosekliai ėmė dėstyti apie situaciją Negyvojoje, meduzas vokiečių ekspedicijoje į Antarktidą ir ką tik nori:

Čia man jau pasidarė jo gaila. Jeigu pirmiau turėjome miela močiutę su jos amžiui gal jau ir atleistinais „pačiuožimais“, tai čia ne mažiau archetipinis senolis, kuris su visų įmanomų ir daugumos neįmanomų
mokslų daktaro autoritetu išsamiai aiškins, ką lyg ir skaitė 1975 m. „Moksle ir gyvenime“. Ir jam dzin, kad kalbama visai apie ką kitą: „…a, matai bonka baigėsi. O tai Negyvojoje jūroje vokiečių mokslininkai….
O gal aš čia per daug stipriai ant jų? Juk šiaip, regis, gan mieli senoliai, kaip dabar priimta sakyti- senjorai.
Lai jau spinduliuoja jiems alfa ląstelės, aš geriau nukreipsiu žvilgsnį į sekančią kalbėtoją, kurios nesaugo, nei garbus amžius, nei tarnybinė padėtis, nei motinos-didvyrės medalis.

Dabar laikykitės: kalba Egidija Laumenskaitė, socialinių mokslų daktarė, keletos knygų apie ekonominės ir filosofinės minties istoriją autorė, taip pat parašiusi ir išvertusi knygas apie senovinę meditaciją ir Radža jogą, Brahma Kumaris pasaulio dvasinio universiteto narė ir lektorė, Dvasinio Ugdymo ir Meditacijos Centro vadovė.
Štai dabar išties norisi atsiprašyti ankstesnių prelegentų. Jie kalbėjo nykiai ir skystai? Štai tituluota kelių publikacijų autorė su beveik 20 m. lektorės patirtimi.

Žvirblio kalba, jeigu nebuvo nuoseklesnė, tai bent jau porą sakinių ištempdavo į temą ir kas antros jo žodis nebuvo „reiškia“, lektore tu pasaulinio dvasinio universiteto, nesikeikiant. Negi knygų rašymas tavęs neišmokė kaip atrodo tekstas?

Žodžiu, tiesiog daug dalykų, kur šitose mes su sveika logika praktiškai prasilenkiam. Ir jeigu religijoje jos visa laiką truko, kartais, ir mokslas, užtat, reiškia, ginčijasi, kai, sakykim, ezoterika bando prasiveržti tarp šitų dviejų dalykų.

Čia ne sakinys, čia alfa ląstelių spinduliavimas mąstymo fazėms. Negi man vienam atrodo, kad iš anksto pasiruoštas tekstas turėtu skambėti bent pusėtinai rišliai? Ar čia koks ezoterikų kodas, kad blogiukai jūsų nesuprastų? Tai kartais ar visada religija prasilenkia su logika?
Reiškia, ties 3:30 kalbėtoja ėmė lyginti mokslą, religiją ir ezoteriką.
Mokslas padeda valdyti materija, bet neduoda savybių kurių reikalaujame iš potencialaus gyvenimo partnerio. Aplamai mokslas pajungtas karui ir stabdomi tokie atradimai kaip vaistai nuo vėžio, vandeniu varomas automobilis.
Ką iš to laimi, tarkim medicinos įmonės (na, tos kurios kasmet į vėžio tyrimus supila milijardus, net nesitikėdamos, kad jie sugrįš) prelegentė nekomentavo tačiau iškėlė reikšmingą klausimą: „ką mokslas, visgi, duoda paprastam žmogui?“
Tikėjimas- kadangi mokslas padidino mūsų neramybę, žmogus gręžiasi į tikėjimą. Tačiau kas dedasi religinių judėjimų institucijoje? Nieko tiksliai nepasakiusi, apie tai kas ten dedasi, prelegentė kelia klausimą, kas sukūrė pasaulį? Čia sekė kažkoks irreducible complexity atrajojimas, po kurio ji bandė aiškinti, kaip supranta sielą, bet aš to jos paaiškinimo jau visai nesupratau. Niekaip nebepajėgiau jos kalboje įžvelgti bent menkiausios prasmės, reikšmės ar egzistencinio tikslo. Žvirblis, kad ir tauškė kas ant seilės užplaukė, bent jau laikėsi savo kalbos leibmotyvo- sunkiojo vandens- ir kalba buvo nerišli, tačiau apie tai. Laumenskaitės kalboje, ties 15:00, jau nebebuvo likę nei leibmotyvo, nei temos ir šitoje non- sequitur krūvoje nebebuvo jau visiškai nieko, tik verbalinis sadizmas. Tokie dalykai turi būti įtraukti į nusikaltimų žmogiškumui sąrašą.
Gelbėdamas, tai kas liko iš mano pilkųjų ląstelių (ir jų spinduliuotės), šokau prie 18:30, tikėdamasis, kad gal ten jau bus pereita prie ezoterikos grožio ir naudos. Velniai žino- paklausiau kelias minutes apie psichologiškai patogaus tikėjimo pranašumą prieš pažinimą ir šokau ties 27:41.
Ir štai ties pačia pabaigą (nuo 28:50), šita „lektorė“ užsiminė:

…paimti savo paties prigimtinę gražu jėgą ir skaistumą. Ir jinai, kai jūs sakot apie tą plokštę, ar kas, negali suprasti mokslas, aš bent patikėjau, kad kada yra…

Ir čia žinomos autorės fizinės galimybės tęsti viena ir ta pačia mintį pasiekė kraštutinę ribą:

…kodėl inicializacijos būdavo, kad neprileidžiami tam tikri, kurie nepakankamo, ko pirmiausia, lygio? Moralės.

Kaip tai susiję su Baalbekų? Kokį lygį reikia pasiekti, kad patikėtum jo egzistavimu? Ką tai reiškia? Kas vyksta? Kodėl mano IQ per pusvalandį nukrito 25 punktais?
Beje, po šito yra ir antras 2 min. trukmės įrašas kuriame Toji Kurios Vardo Aš Netarsiu reklamuoja savo jogos knygą.
Ir tai viskas? Visą tavo kalbą galima suvesti į „Mokslas- baisu! Religija irgi! Apsilankykite Dvasinio Ugdymo ir Meditacijos Centre! Ši savaitgalį taikomos 15% nuolaidos studentams!“
Vien dėl to tau reikėjo pusę valandos skaityti iš asmeninių Saurono užrašų?

Share
This entry was posted in Gintaras Mikšiūnas. Bookmark the permalink.

6 Responses to Apie svarbu šviesuolių susibūrimą (2)

  1. Leo Lenox says:

    Neįžeidinėk Saurono. O aš galvojau, kur Laumenskaitė pradingus, esu jos kažką skaitęs, akivaizdžiai, iš tos senosios karjeros.

    • Regis ji apie V. Jurgutį yra rašiusi.

      Upd. Permečiau jos bibliografiją, regis dar 2008 m. buvo sapiens.

      • Jonas says:

        Paskutinius 10 metų ji nekintamai yra homo brahmanensis. Deja, esu ne kartą pats skatintas eiti ir klausyti, “kaip Egidija kalba -- tu, Jonai, tikrai suprasi ką ji nori pasakyti, tokia išmintimi spinduliuoja!”.

        “Lektorės” įrašą vargei sugebėjau suvirškint ir gana greitai mentališkai atpyliau (omeny neskanu, o galvoj nieko neliko). Palyginus su tuo, kaip man sekės Lileikos gyvam pasirodyme (o jo įrašai man tėra baika, kur galima žiūrėti 30 min. be poilsio su alum ir gera kompanija), laikau laime sau ir likusiai auditorijai, kad taip ir neteko pabuvoti dvasinio universiteto lekcijoje.

        • Netikiu, kad ten dvasinis universitetas- eilinė Azathoth’o sektantų priedanga.
          Nežinau kodėl, bet jos pasirodymas man sukėlė išskirtinai aštria atmetimo reakciją

  2. zzz says:

    nuostabus įrašas

  3. XXZ says:

    Ir vėl sovietinių debilų kliedesiai… Tešlagalviai nežiniukai užveda „diskusijas“ apie tai, ko patrys neišmano. Skystapročiai žurnaliūgo