2012 prasidėjo. Nepanikuokite…(2)

Mes šventai tikime chemijos ir fizikos dėsniais. Tačiau minėti dėsniai šiai dienai nėra pajėgus paaiškinti daugelio gamtoje vykstančių reiškinių.(p. 55)

Šiais žodžiais, kalbėdami apie iliuminatų įtaką mokykloms, mūsų astrologai pradeda kryžiaus žygį prieš šiuolaikinį mokslą, kuris visa jėga įsisiūbuoja tolimesniuose puslapiuose.

Contra scientiam

Pradedama nuo to, kad, pasitelkdami „Da Vinčio kodą“ ir „Zeitgeist“ iliuminatai įnirtingai puola bažnyčią, kuriai Neptūno padėtis pranašauja dar daug sunkumų, tačiau…

Tačiau pasaulėžiuros krizė šiuo metu pasireiškia ne tik religijoje, bet ir moksle. Mūsų giliu įsitikinimu, šiuolaikinis mokslas yra padaręs didžiulę pažangą ir toliau žengia į priekį septynmyliais žingsniais. Tačiau vis daugiu ir daugiau žymių mokslininkų prabyla apie šiuolaikinio mokslo bejėgiškumą.[...]
Inžinieriai, taikomųjų mokslų specialistai sukuria daug naujos technikos. Techniniai pasiekimai realizuojami ir pritaikomi praktikoje, tačiau fundamentalusis mokslas atsilieka kokius 300 metų. Jis lieka dogmų ir pasenusių pažiūrų nelaisvėje.(p. 75-76)

Nekreipkit dėmesio į atomines elektrines, mikrobanges, palydovus, klonavimą- tai taikomasis mokslas, jis egzistuoja sau, čia nėra jokio ryšio su fizika ar biochemija.
Yra ir šį argumentą, atsiprašant, iliustruojančių pavyzdžių. Pvz. mokslas nežino kaip susidaro moliusko chitininė danga ar kaip atsirado fotonas, fizika vis dar negali paaiškinti žaibo.
Bent jau dėl žaibo argumento man kyla abejonių, tačiau mokslas išties negali atsakyti į daugybę klausimų.
Todėl tai ir yra mokslas. Skirtingai nei Kylančio Mazgo padėties atsižvelgiant į steliumo padėtį Žuvų ženkle skaičiuotojai, mokslininkai turi aiškias savo žinių ribas, ir kiekviena karta jas praplėtus iškila nauji klausimai ir problemos. Iš pradžių buvo atrasta atominė materijos sandara, vėliau- subatominės dalelės, dabar tyrinėjamas fotonas- ir taip ad infinitum. Visada bus neatsakytu klausimų. Visose mokslo srityse. Todėl kad tai yra mokslas, o ne vestuvių planavimas pagal Marso ekvinokcijos laiką Vonios ančiuko žvaigždyne.

The answer to life the universe and everything

Liaugminai kala vinis į mokslo karstą pasitelkdama… kreacionizmą.
Entuziastingo idiotizmo persunktuose puslapiuose randame visus geriausius šlagerius:
Ne viskas evoliucionuoja:

Per 400 mln. metų nepakito ryklio struktūra, per 100 -300 mln. metų nepakito skruzdė, laumžirgis, vėžlys, šikšnosparnis.(p. 78)

Galingas argumentas. Butų, jei kas nors teigtų, kad evoliucija yra nuolatos pastovių greičių vykstantis procesas. Beje, Liaugminai nusirašė nuo gan netikusio šaltinio. Pvz. rykliai. Seniausias žinomas ryklys Cladoselache gyveno tik prieš maždaug 370 mln. metų, o dabartiniai rykliai atsirado maždaug prieš 100 mln. metų. Šikšnosparniams tėra 52 mln. metų.
Tikimybių teorija:

Fredas Hoil pateikia tokią evoliucinės lastelės atsiradimo analogiją: tikimybė atsirasti ląstelei yra tokia pati, kaip ir atsirasti boingui, uraganui įsisukus į sąvartyną(p. 80)

Čia tokia pati analogija kaip ir žmogaus su laikrodžiu- iš kitos operos. Evoliucija nėra atsitiktiniai pokyčiai ir tikimybių teorija čia ne prie ko.
Be abejo mums primenamas ir tarpinių grandžių nebuvimas ir visada nuostabus irreducible complexity:

Kitas klasikinis PK šalininkų pasitelkiamas pavyzdys yra akies sandara. Jie mano, kad akis yra toks sudėtingas organas, kad negalėjo išsivystyti evoliucijos keliu ar įvykus mutacijai. Pasak jų, „pusė“ akies neturėtų jokios naudos individui, todėl neįmanoma įsivaizduoti tarpinių, evoliucinių normų.(p. 78)

Bet velniop tai. Atėjo laikas ir astrologiniam žvilgsniui į istorijos mokslą:

Labai dažnai mes remiames istoriniais faktais. Šiais faktais mus aprūpina archeologiniai kasinėjimai.[...]Mes šventai tikime, kad šiuolaikinis žmogus išsivystė iš primityvių savo protėvių. Slenkant milijonams metų žmogus neišvengiamai tobulėjo, kol pasiekė dabartinį savo lygį. O kas, jei ši istorinė versija ir mūsų kilmės versija neteisi?(p. 84)

Kaip pamatysime, Liaugminams apskritai sudėtinga atskirti archeologiją istoriją ir paleontologiją. Tačiau po kreacionistinių tiradų, mes bent jau galime būti tikri, kad debilizmo riba jau pasiekta…

Viena žmogaus kilmės teorija teigia, kad mus prieš 6 tūkstančius metų sukūrė dievas. Kita teigia, kad prieš 20 milijardų metų įvyko didysis sprogimas, kuris sukūrė galaktikas, žvaigždes, planetas. Prieš milijoną metų atsirado žmogbeždžionės, iš kurių išsivystė žmogus. O kas jei ne viena šių teorijų nėra teisinga?(p. 85)

I stand corrected.
Tačiau užuot paaiškinę trečiąją teoriją, garbieji žvaigždžių stebėtojai ima kritikuoti datavimo metodus. Tik du jų yra grynai archeologiniai- analoginis (ir iš jo išvestas pagal monetas).

Tai labai grubus metodas. Vietovėje B rastas žiedas gali būti pagamintas tiek anksčiau, tiek vėliau, nei žiedas iš vietovės A. Jų panašumas gali būti paaiškintas tiek poreikiu kopijuoti, tiek atsitiktinumu. Be to, vienam archeologui šitie daiktai gali pasirodyti panašus, o kitam- ne. Taigi tai visiškai subjektyvus metodas. Šis metodas neturi mokslinių pagrindų (p. 85)

Visu pirmas, šis metodas, kaip ir bent kuris kitas metodas niekada nėra naudojamas pats vienas, o drauge su kitais metodais, ir jis nesiremia vien archeologo estetinių suvokimų. Radiniai yra tipologizuojami visų pirma ne tiek pagal išvaizdą, kiek pagal gamybos būdą, naudotas medžiagas etc. Nors kalbant apie papuošimus ir juvelyriką, kiekviena kultūra turi savo charakteringus bruožus, kurie irgi naudojami tipologizacijai.
Tačiau aplamai, kiekviena karta naudojami visi įmanomi metodai ir chronologija sudaroma iš rezultatų visumos. Turint ankstesnių kasinėjimų duomenys, naujai tiriamo objekto chronologija gali būti gan tiksliai nusakyta vien iš radinių tipologijos, tačiau tai nereiškia, kad archeologas kažką išsigalvoja, „kaip jam gražiau atrodo“.
Trečiasis minimas metodas-archeomagnetinis- yra gan retas. Jis nėra toks netikslus ar „greičiau teorinis“, kaip teigia astrologijos žinovai, tačiau jo panaudojimo galimybės yra ribotos.
Sekantis metodas- geologinė kolona- nelabai susijęs su archeologija ar juo labiau istorija. Tai geologijos ir paleontologijos sritis. Liaugminai kolonos kritikai skiria pusantro puslapio, tačiau aš taip ir nesupratau kur problema- skirtingos nuosėdos kaupiasi skirtingų greičių, įvairiose vietovėse, esant skirtingoms sąlygoms to paties tipo nuosėdos irgi kaupiasi skirtingai etc. Visa tai pareikšta kaip kolonos kritika, tartum iki Liaugminienės apie tai niekas nebūtu girdėjęs ir į tai nebūtu atsižvelgiama sudarinėjant geologines kolonas.
Ir taip ateina eilė dendrochronologijai. Kritika yra maždaug tokia: kadangi medžiai gyvena apie 400- 500 metų, metodas netinka senesniems laikams. Dendrochronologija yra toks nuostabiai paprastas ir genialus dalykas, kad mane stebina tik sugebėjimas jo nesuvokti.. Prie medžio kuri nukirtome vakar ir kuriam 150 metu, reikia pridėti duomenys iš rasto, kuri radome 1890 m. statytoje bažnyčioje. Ir taip gausim rievių eilę iki kokių 1750 m. Dabar mums reikia originalaus balkio iš barokinės bažnyčios ir taip toliau. Be abejo kiekvienam regionui reikia sudaryti po atskirą „amžinąjį medį“ ir jis retai būna be skylių, tačiau nuostabiai tikslus metodas. Mažiausiai ką su juo galima nuveikti- tai sudaryti vidine tyrinėjamos gyvenvietės chronologiją. Ir aš jau nekalbu, kad tai vienas lengviausiu būdų gauti duomenų apie klimato sąlygas.
Ir joks save gerbiantys kreacionizmo adeptas nepraeis neįspyręs C14 metodui. Kaip ir kiekvienas kitas metodas, jis turi savo ribas ir paklaidas (pvz. skirtingas C14 kiekis atmosferoje skirtingais laikotarpiais), į kurias yra atsižvelgiama ir jos taisomos kalibruojant.
Aplamai, regis, šaunioji porelė tiesiog nesupranta savo teiginių implikacijų.
Visi šie metodai yra sėkmingai naudojami ir, priimant Liaugminų teiginius belieka manyti, kad kiekvienas mokslininkas yra sąmoningas falsifikatorius. Net ne kiekvienas mokslininkas, o kiekvienas, kuris per pastaruosius 100 metų studijavo bent kurio pasaulio universiteto istorijos, geologijos, paleontologijos, archeologijos, hidrologijos etc., etc., fakultetuose ir katedrose.
Visi iki vieno šie žmonės yra sąmokslo dalyviai. Kadangi įvairus datavimo metodai yra lyginami tarpusavyje ir testuojami, apsimetus kvailiukais, mokslininkams išsisukti nepavyks- jeigu jie naudojasi tokiais akivaizdžiai netikusiais metodais, jie yra melagiai ir niekšai.
Galiausiai autoriai daro didingas išvadas:

Taigi mes peržiūrėjome visus visus mokslinius istorinio datavimo metodus ir pamatėme, kad ne vienas jų nėra tobulas. Kiekvienas gali klysti. Jei mes nežinome procesų trukmės ir nesame įsitikinę veikiančiais mechanizmais, kaipgi tada galima kalbėti apie evoliucinius modelius? (p. 92)

Pirma, tai istorinio datavimo metodai nėra naudojami evoliucinių modelių sudarymui. Kai kurie metodai yra naudojami tiek istorijos ir archeologijos, tiek paleontologijos ir geologijos, tačiau tai skirtingos mokslo šakos, sprendžiančios skirtinas problemas ir turinčios savus metodus. Antra, tai kad ne vienas iš jų nėra tobulas ir turi paklaidos ribas, nereiškia, kad mes nieko nežinome ir visas mokslas šakėm ant vandens rašytas. Trečia- visi datavimo metodai? Rimtai, pražiūrėjote visus? Kadangi Liaugminai į istorijos ribas įtraukė ir paleontologiją su geologiją, štai pora radiometrinių metodų, naudojamų tyrinėjant Žemės praeitį: Argono- Argono (Ar-Ar), Kalio- Argono (K- Ar), Jodo- Ksenono (I-Xe), Latano- Bario (La-Ba), Švino (Pb-Pb), Lutecio- Hafnio (Lu- Hf), Neono (Ne- Ne), Urano- Švino (U- Pb), Samario- Neodimio (Sm-Nd), Rubidžio- Stroncio (Rb-Sr), termoliuminasensinis (TL)…
Sekantis keli puslapiai yra vienas ilgas virkavimas apie tai, koks pasikėlęs tas mokslas:

Mokslas demonstruodamas savo sudėtingą laboratorinę techniką, specifinę mokslinę kalbą, naudodamas naujausius ryšių su visuomene pasiekimus mėgina susikurti neginčijamo autoriteto įvaizdį. Žmonės kurie nemėgina gilintis į matematinius skaičiavimus, faktus, ar paprastą logiką, patiki šiuo įvaizdžiu. (p. 94)

Beje, mano prielaida, kad Liaugminai nelabai supranta savo žodžių implikacija, pasirodo, neteisinga. Puikiai jie supranta savo kliedesių lygį:

Mūsų vadovėliai nepateikia informacijos apie ankstesnių civilizacijų artefaktus, todėl mes sakome: „Bet juk nebuvo atrasta jokių ankstesnių civilizacijų įrodymų“. Deja, jie buvo atrasti. Ir jų daugybė, tačiau jie sąmoningai nuo mūsų slepiami. Mokslininkai, kurie prabyla apie juos, yra diskredituojami ir nušalinami nuo tiriamojo darbo. (p. 94)

Sekantis skyrius yra pašvestas išaiškinti tą nuostabu trečiąjį kelią:

Ezoteriniai mokymai neneigia evoliucijos koncepcijos. Tačiau dvasinė evoliucija- tai ne materialistinė Č. Darvino koncepcija. (p. 97)

Ir viskas. Ties šiuo sakiniu aš pasiekiau kritine masę ir mano smegenys užsidarė: tolesnius kliedesius apie senas ir jaunas sielas, bei užtikrinimus kad 2012 pasaulis nesibaigs perverčiau tarsi atbulomis rankomis.

Jeigu iš šio veikalo ir galima padaryti kokia nors išvadą, tai tebus seniai žinomos tiesos pakartojimas: blogiausias kvailumas yra įžūlus kvailumas.