Nepriklausomo tyrinėtojo atradimai-1

Seniai reikėjo šitai padaryti. Kažkaip niekaip neprisiruošiau rimtai įkasti Sarmatui Nr. 1, ponui Lileikai- Citronui, bet pagaliau ir jo valanda išmušė.

Šis filmas plaukioja youtube jau kelis metus, tačiau po šiai dienai tebėra vienas išsamiausiu ir nuosekliausiu lileikizmo pagrindų išdėstymų.

Tai štai ką apreiškė „nepriklausomas istorijos tyrinėtojas“.

…ir palaiminti gyvenantys jurtose, nes jų bus stepės…

Tarp nestoriečių buvo kažkiek klajoklių, tačiau aplamai krikščionijos erdvė, kaip ir ištakos yra visiškai sėslios.

Eeee… Lotyniškas XI a. metraštis buvo parašytas lotyniškai, tuo paneigiant… Ką?

Toks kaltinimas lietuviškajai istoriografijai skambėtu daug rimčiau iš lupų žmogaus, kuris su šia istoriografija yra nors kiek susipažinęs. Lileika visada puola „mūsų istorikus“, o ne kažkokius konkrečius niekadėjus, nes žalio supratimo neturi, kas, ką, kaip, kur ir su kuo Lietuvos istorijoje daro ar nedaro.

Antra, tam kad Citronas-3000 galėtu skaityti XX a. laikraščius, pirmiausia teks jam išanalizuoti ir XXIX a. ir kitų epochų medžiagą.

Elementariausia priežastis- didelė dalis informacijos apie XX a. egzistuos tik iš vėlesniu paminėjimu. Bet čia tik pradžia- tam, kad suprastu, kas parašyta XX a. laikraščiuose, Citronas-3000 turės ne tik išmokti XX a. kalbą, bet ir to laikmečio socialinės realijas, politine struktūrą, kultūrines tendencijas, vyraujančias politines ideologijas etc. ir kiekvienos iš jų pažinimas yra sunkus ir laiko reikalaujantis darbas.

Be abejo, ne viską reikia žinoti vienodai nuosekliai- kultūros istorikas besispecializuojantis impresionizmo tapyboje, išgyvens ir nežinodamas Antrosios imperijos konstituciniu niuansų, tačiau bendra supratimą apie valstybę, kurioje gyveno Monė (Monet) ir gyliau paanalizuoti nekuriuos Napoleono III užsienio politikos aspektus jam visgi reiks. Minėtasis kultūros istorikas gali pats išsinagrinėti Antrosios imperijos užsienio politikos šaltinius ir atlikti milžinišką tiriamaji darbą, kuris iš esmės nesusijęs su darbo sritimi. Logiškesnė išeitis yra perskaityti kolegos-politinės istorijos specialisto „interpretaciją“.

Aš noriu pasakyti, kad istorija yra sudėtingas reikalas, ir tam, kad galėtum savarankiškai dirbti su „faktologine medžiaga“, pirmiausia reikalingas geras pasiruošimas, besiremiantis į visas tas niekingas vėlesnių amžių „interpretacijas“.

Be šito, tamstos bandymas „padaryti, kad tu įrodymų atrasti“ šūdo vertas.

Be šio pasiruošimo gausis kaip Citronas-3000 ankstyvajam prototipui Lileika-2000, katram niekaip į galvą nešovė, kad I a. šaltiniais paremtas XII a. itališkas Europos žemėlapis, galimai neatspindi realios Rytų Europos situacijos. Kitaip tariant XIX a. „interpretacija“ gali būti geresnis informacijos šaltinis negu XII a. „faktologinė medžiaga“.

Rankraštynai nėra istoriografinė medžiaga. Kai kurie darbai nebuvo publikuoti ir egzistuoja tik kaip rankraščiai, bet tai esmės nekeičia. Štai jums trumpas ir aiškus tekstas apie tai kas yra istoriografija.

Ir kaip suprasti „įvesti duomenys“ į rankraštynus? Aš niekada neabejojau, kad Lileika neįsivaizduoja, kaip atrodo archyvas, tačiau dabar turiu „teisėtomis priemonėmis surinkta įrodymą“.

Sarmatų žiniai, rašytiniai šaltiniai funkcionuoja kitokiu principu nei google.com.

Detaliau tai aptars mūsų šio vakaro kvietinis komentatorius Morbo*:

BOOKS DO NOT WOK THAT WAY

Pirma, žodis „baltai“ įsitvirtino ne tam, kad atskirti „mus“ nuo gotų, o visų pirma todėl, kad konstatavus, jog lietuviu, latviu ir prūsu kalbos sudaro atskira grupę didesnėje giminingu kalbu sistemoje, prireikė termino šiai grupei įvardinti.

Antra, to „bičelio“ vardas yra Hitleris. Adolfas Hitleris. Nematau ko laužytis, kaip nekaltai mergelei.

Trečia, indo-europiečių terminas nebuvo įvestas 1948 m. Terminas sukurtas dar 1813 m., ir apie XIX a. vid. įsitvirtino tiek angliškoje, tiek prancūziškoje lingvistinėje literatūroje. Vokiškoje, tuo tarpu labiau mėgstamas indo-germanų terminas. XIX a. antroje – XX a. pirmojoje pusėje „arijai“ išties vartotas kaip indo-europiečių sinonimas, tačiau jis visada buvo labiau susietas su antropologiniu rasizmų (šviesus plaukai, žydros akys, dolichocefalinės kaukolės etc.) ir grynai lingvistinėje plotmėje niekada nebuvo išstūmęs indo-europiečių.

Matyt todėl niekas iki šiol XII a. šaltiniuose indo-europiečių ir neieškojo. Niekingi XIX a. interpretacijų skaitytojai žino, kada ir kaip šis terminas atsirado ir ką jis reiškia. O duomenų įvedinėtojui į rankraštynus net ir tas migloje. Kaip suprasti, kad indo-europiečiai „iš esmės yra Sarmatija“? Nuo kada Sarmatijai priklauso Airija? Pandžabas? Romos imperija irgi buvo indo-europietiška.

Toliau Lileika aiškina, kad sarmatas, tai ne tautybė, o ideologija, kaip katalikas ar komunistas. Kadangi jis pats toliau sarmatus nagrinėja, kaip žmonių grupę turinčia bendra kalbą, papročius ir kilmę, tai ši epizodą praleidžiu, nes jis niekaip nesiderina su viskuo kitų, ką Lileika sako.

Štai nepriklausomas tyrinėtojas ir pakibo ant vulgariojo rasizmo.

„…su Iranų surišta viskas, su arabais visokiais…“- per teliką, mat iraniečiai ir arabai vienodai atrodo, visai kitaip negu mes, indo-europiečiai!

Taigi, kadangi Irane gyvena tamsiaodžiai, panašus į arabus, tai blondinai sarmatai negali būti iranėnai.

Problema čia tik ta, kad antropologinė giminystė nebūtinai yra ir kalbinė/kultūrinė. Geras pavyzdys yra prancūzai, kurie visgi turi daugiau keltiško galų kraujo, nei romėniško. Pastarojo ne per daugiausiai yra ir pas rumunus.

Panašiai su sarmatais: savo kilmę jie buvo susiję su Vakarų Europa, kas atitinka amžininkų paliktus jų išvaizdos aprašymus, ir kalbėjo iranėniška kalba, priklausančia indo-europiečių kalbu grupei, nesusijusiai su semitų kalbų grupei priklausančia arabų kalba.

Ir štai- krikščionių sąmokslas.

Pradžiai- draudžiamų knygų sąrašas ne yra, o buvo, jis oficialiai panaikintas 1966 m. Antra, Sarmatija ten nefigūruoja nei pirmu, nei dvidešimtu numeriu. Index Librorum Prohibitorum buvo velniškai ilgas ir ten atsidūrė begalės autorių- VIII a. airių vienuolis, XVII a. liuteronu mąstytojas, vienas reikšmingiausiu XX a. rašytojų– sąrašas begalinis (štai pilnas variantas, o čia- žymiausiu vardų santrauka) ir jeigu juos visus kas sieja, tai niekinis indelis į Sarmatijos tyrinėjimus.

Toliau Lileika mus džiugina žodžiu reikšmės spėliojimų pagal sąskambius ir panašiu briedu,- esą iki pat XVII a. Baltijos jūra buvo vadinama Oceanus Sarmaticus, todėl prašokim iki kokio stambesnio atradimo.

Anot Herodoto, hebrajai buvo gausiausia sarmatų gentis? O kas čia prieš porą minučių aiškino, kad semitai niekaip nesusiję su sarmatais? Ir šiaip jau aš labai norėčiau pamatyti tą Herodoto veikalo vietą. Nes vargšai Biblijos mylėtojai, kruopščiai registruojantys kiekviena šventraščio sutapimą su antikiniais šaltiniais, šį nuostabu epizodą irgi pražiūrį.

Iki šiol niekas nekaltino Ovidijaus ar graikų, meluojant apie jų gyvenamąją vietą, tik kadangi jie gyveno Juodosios jūros pakrantėse, ir tai neturi jokio ryšio su Lietuva.

Būtent tam Platonas ir išsigalvojo Atlantidą- kaip erdvę išdėstyti savo išprotautai tobulybei. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad Lileika čia iškart daro logiška išvadą, kad matriarchatas yra tobuliausia valdymo santvarka, taigi Platonas kalbėjo apie Sarmatiją.

Kadangi pastarasis gan aiškiai nurodė Atlantidos buvimo vietą ir ne neužsiminė apie matriarchatą, iškart eikim prie antrosios dalies.

—-

* Nežinantiems- tai senas internetinis memas, atsiradęs iš vieno Futuramos epizodu.

Share
This entry was posted in Aivaras Lileika, Sarmatai. Bookmark the permalink.

9 Responses to Nepriklausomo tyrinėtojo atradimai-1

  1. Leo Lenox says:

    http://vimeo.com/14313083 ir visos likusios dalys…
    Keturių su puse valandų (jei teisingai pamenu, kai skaičiavau) Aivaro Lileikos išminties skrynia. Jei įdomu, turiu pirmų keturių ir dalies penktosios dalies labai tikslų traskriptą (pradžioje anekdotas praleistas). Bet turėsi ką nors su juo padaryti labai gero 🙂

  2. asesd says:

    -„-kaip suprasti „įvesti duomenys“ į rankraštynus-„-
    Ištraukti kelias frazes iš konteksto ir tai kritikuoti daug proto ,kad apdergt nereikia…Čia kalba eina apie paieškas Londono bibliotekose kur tavęs ,buko daikto neįleistų.

  3. skirtumas says:

    Vajezus čia koks perlas: „per daug buvo tobula, todėl buvo sunaikinta netokios tobulos krikščionybės“… Afigetj… 🙂

    Toliau skaityt/žiūrėt tingiu 😉 Nebent paprotysit ir išvadinsit baisiu ideotu…

    • Jonas says:

      Žinai, girdėjau tokį gandą -- ir ne kartą -- , kad Citrinukas turi visiškai tikrą ir ne pseudomokslinę pshichinę ligą -- šizofreniją. Juk ne visi šizikai turi privaloma tvarka būti tokie „nuostabaus proto“ personažai, kiek žinau, jie gali būti (ir dažniausiai būna) neišskirtiniai žmonės.

      Ilgainiui jo veiklos vaisiai šį gandą labai sutvirtino, ir šiandien man jis tiesiog nesuprastas (ligos atžvilgiu) ir neprižiūrimas pamišėlis.

  4. Arija says:

    Nebekriskit is medzio 🙂 istorikai didieji 🙂 Kas per ego pas puslapio savinyka? 🙂 kad netinget tiek prirasyt priestaravimu 🙂

  5. Pingback: Apie pasaulio šalis « leo lenox