Grybauskaitė sarmatologiniame kontekste (1)

Yra Lietuvoje toks žmogus, teisėsaugos organams žinomas kaip Milvydas Juškauskas. Be policijos nervų gadinimo, jis dar užsiima visokiais sarmatiškais reikalais ir netgi kiek pagarsėjo, kai buvo teisiamas dėl viešo svastikos demonstravimo, bet čia sena pasaka. Nepakomentavau tada, belieka raudoti prie suskilusios geldos.

Mano laimei, gerb. nepriklausomas tyrėjas M. Juškauskas užmezgė kontaktus su vienu respektabiliausiu žiniasklaidos organu Lietuvoje- „Karštu komentaru“, bei pastarojo padedamas išplatino vieša pareiškimą.

Štai jį ir panagrinėkime (pilnas įrašas, iš kurio cituojama- čia).

Prezidentė privalo sužinoti TIESĄ

Be kovos su policijos korupcija, sugedimu ir kelių eismo taisyklių pažeidinėjimų, ponas Juškauskas dargi kovoja su mūsų istorijos niokojimų.

Be abejo, šios kovos dalis yra ir dalyvavimas Pūko TV laidoje „Kitokia Lietuva“ ir, kaip nekeista, jų oratoriai sugebėjimai turi panašumų.

Išties net nesvarbu apie šie visuomenės švietalai šneka- jau vien jų kalbėjimo stilius ir maniera sukelia instinktyvų poreikį nusiplėšti ausines (nors, aišku, čia subjektyvu, gal man vienam taip). Bet blogiausias dalykas, aišku, kad reikia iš visų jėgų stengtis, norint šitame žodžių sraute išžvejoti mintį. Iš anksto pasiruošęs kalbą, Juškauskas porina geriau nei kolega media magnatas, nors tai joks komplimentas:

Kadangi lietuviškoji svastikos ir Sarmatijos istorija yra vagiama, slepiama ir naikinama, Juškauskas siūlo išeitį:

Štai to jau tikrai nesitikėjau sulauksiąs- kad reikės pritarti sarmatui- išties, nustatyti, kas yra tiesa reikalingi įrodymai. Netgi toks užkietėjęs besarmatis priešgyna, kaip aš…

Sekundėle… Įvertinti įrodymus reikalinga kompetencija. Toks dalykėlis, atsirandantis iš ilgamečio darbo ir studijų. Kaip dėl to?

Aha, kaip ir aišku, bėda tik ta, kad…

Gal pabadykim papunkčiui, nes bėdų tai čia daug.

1. Problema turi būti sprendžiama ne kažkokiu 0,00001% gyventojų, bet specialistų.

Visa problema ir yra ta, kad specialistai ir sudaro 0,00001% Lietuvos arba Lenkijos gyventojų. Ir ne tik istorijos, o bent kurios srities. Kad ir santechnikos- jūs gal ir mokate pataisyti unitazo bakelio gedimą, bet specialistas žinos kiekvienos „Senukuose“ parduodamos šlangelės privalumus ir trūkumus ir argumentuotai paaiškins, kodėl jums labiau apsimoka pirkti vokiška muterkę kriauklei, o ne puse lito pigesne čekiška. Jam priklauso tokius dalykus žinoti. Todėl ir specialistas

O istorija (nesupykit, mieli santechnikai) dar sudėtingiau. Istorija kaip Rytai- дело тонкое. Kažkas gali smulkiai paaiškinti, kokios politinės grupės stovėjo už „Lietuvio pasikalbėjimo su lenku“, bet į visai kitą istoriką reikės kreiptis, jeigu jus domina kultūrinis šio veikalo kontekstas. Ir istorikas, iki paskutinio grašio suskaičiavęs, kiek Žygimantas Augustas investavo į savo dvarus Palenkėje, nėra didžiausias autoritetas Gedimino- Lokietkos sąjungos reikalu.

Tas 0,00001%, besirenkantis į visokias, neaišku ką reiškiančias, konferencijas ir yra visi šie, skirtingų Lietuvos- Lenkijos santykių aspektų specialistai, grubiai šnekant.

2. Surengti viešą diskusiją, šio reikalo administravimą perdavus Lietuvos ir Lenkijos prezidentams.

Mokslinio darbo administravimo ir priežiūros perdavimas politinėms institucijoms visada yra bloga idėja. Sąrašas priežasčių kodėl, butu dvigubai ilgesnis už monologą apie specialistus. Tiesiog tarkim, kad tai aksioma.

3. Per šitą diskusiją leisti kalbėti tik pateikiantiems įrodymus, nes koks konferencinis plepys, knygą paskaitęs, neužtils visą savaite.

Man kažkaip iškilo prieš akys vaizdas, kokia galėtu būti šio pasisakymo „target group“: Ale ble, teisingai saka. Susirenka į, nu kaip ten nach… konferencja, va ble. Kabala kažkokia. Susirenka ir plepa. Da knygas kažkiokias ten skaito, mat tvaju.

Tiesa pasakius, vieša paskaita ar konferencija, jei susilauktų dėmesio, būtų net labai sveikintinas renginys (nors šiaip jau ir dabar rengiamos konferencijos nėra slaptos ir kiekvienam norinčiam vietos atsiranda), tačiau suteikti tribūną kiekvienam, kuris knygų neskaitęs įrodymų prikaupė prasmės nesimato.

 

Toliau, pasiremdamas savo patirtimi kovojant su kelių eismo policijos savivale, Juškauskas aiškina kokie tie įrodymai turėtu būti.

Teismo procesuose galioja labai griežti ir aukšti įrodymų standartai, kadangi, paprastai šnekant:

a) tokie dalykėliai kaip nekaltumo prezumpcija ir žmogaus teisės reikalauja, kad žmogus nebūtu užtampytas po teismus vien dėl to, kad jis turi pretekstą ir neturi alibi;

b) teisme sprendžiamas realaus žmogaus likimas. Teismo nuosprendis gali kainuoti jam visą turtą, keliasdešimt metų kalėjimo, kai kur ir kai kada- gyvybę.

Todėl teisme ir reikalaujam nepaneigiamų, įstatymo numatytais būdais surinktų įrodymų (teisininkai turbūt dabar raičiojasi po stalų, bet į esmę, regis, pataikiau). Istorikui tai nesvarbu. Reikšmingas yra kronikos tekstas (ir jo autoriaus uniformuotumas, politinės pažiūros etc.), o tai ar šis konkretus rankraštis kažkada buvo iš ko nors pavogtas ne, nėra svarbu.

Lygiai tiek pat logikos reikalauti, kad fotosintezės dėsniai butų taikomi branduolinėje fizikoje.

Beje, tarkim prezidentūra sutiko rengti viešą konferenciją, kurioje nagrinėjami tik legaliai pirkti šaltiniai. Kuo čia dėtas tarptautinis karo nusikaltimų tribūnolas?

Į pasisakymo pabaigą, prelegentas žengia dar toliau:

Rokfeleris neabejotinai pasaulyje geriau žinomas už visus Lietuvos profesorius kartu paėmus, tačiau šie svarbus popieriukai tegarantuoja stabilią monetų vertę rinkoje. Istorinio informatyvumo požiūrių jie jokios naudos neduoda.

 

Šita teisminė obsesija paaiškinama (be to, kad jis tiesiog mėgsta erzinti teisėsaugą) tuo, kad Juškausko įsitikinimų, asmenys atsakingi už Lietuvos istorijos paveldo saugojimą vagia ir meluoja.

Meluoja. Ir visuomenei, ir net net prezidentei! Keista, kad dar ir Drąsiaus Kedžio nepaminėjo. O juk požiūriu į teisingumo vykdymą- tai dvi giminingos sielos.

Bet nieko, pono Juškausko pilietinės iniciatyvos dėka, jau susidarė precendentas išrūkyti šitą gyvačių lizdą:

Vat kaip gražu: užtenka pakeisti Lietuvos Nacionalinio Muziejaus direktorę ir visos lenkų etnogenezės problemos išspręstos, kaip jų ir nebuvę.

Share
This entry was posted in Milvydas Juškauskas, Sarmatai. Bookmark the permalink.

4 Responses to Grybauskaitė sarmatologiniame kontekste (1)

  1. Lokyz says:

    Made my day. „Teisėtomis priemonėmis surinkti įrodymai“.
    ROTFL.

  2. ezekiel_withmore says:

    Man visada buvo įdomu, koks tokių lunatikų, kaip Lileika ir Juškauskas, išsilavinimas, ir kokia veila jie duoną uždirba. T.y. kuo jie verčiasi, iš ko gyvena, kokie jų pasiekimai. Kažkokie pusiau anoniminiai nacionaliniai troliai, apie kurių background’ą beveik nieko neįmanoma rasti.

    • Lileika tai bent iš savo paskaitų pasipinigauja kažkiek, o dėl kitų tai ir aš neįsivaizduoju.
      Šeimys tai gal jau ir pensininkas?

  3. K. says:

    Sveiki, Lileikis dėstytojauja pagal specialybę informatikas rodos, Juškauskas lygtais pagal specialybę teisininkas ir verslininkauja, kas ieško tas randa, sėkmės