Mama mala, tėtė kala…

Pirmosios skaitymo pamokos mokykloje… Šiandien jau reto beatsimenamos, nes pats skaitymo procesas tapo mechaninių įgūdžių, nebereikalaujančių jokių pastangų.

Kiek kitaip yra su senaisiais lietuvių išronijimais, kuriuos perskaityti jau retas tesugeba. Laimė, išmanantys visada pasiruošę pamokyti žingeidžiuosius.Taigi, J. Šeimys mums rodo, kaip reikia skaityti senąsias lietuvių runas, o jei konkrečiai- įrašą ant Kreivėnų-Alksnėnų akmens.

Šis įrašas, anot žinovo, skaitomas taip (nuo 5:50 iki 6:30):

Kol kas viskas gan normalu- kai kurie ženklai turi po kelias reikšmes, bet jos panašaus skambesio (1 ženklas reiškia ir S, ir Z; 2- E ir IA; 4- LA, LIU, ir LU) ir skaitoma tvarkingai prieš laikrodžio rodyklę, ženklas po ženklo (išskyrus SIA EGILAS, kai antras ženklas kažkodėl pakartojamas).

O dabar, nei iš šio nei iš to, pradedama skaityti iš naujo- nuo 2 ženklo šokama prie 1 ir tada- vėl kaip įprasta….

…kol, be jokios pastebimos priežasties, Šeimys nusprendžia apsisukti ir pradeda skaityti pagal laikrodžio rodyklę.

Bet ir šitoks metodas žinovui greita nusibosta, tad gauname truputi skaitymo zigzaginių būdų.

Dabar vėl šokama nuo šešto prie pirmo ženklo ir šįkart skaitoma jau kinietiškai- horizontaliomis eilutėmis.

Vėl pradėdama nuo pirmo ženklo, vėl dvigubinamas antras. Čia vėl apsisukama ir…WTF? Tai pasirodo antrasis ir pirmasis ženklai dabar reiškia jau nebe E(IA) ir S bet S ir U?

Suma summarum, galutinė lentelė atrodo taip:

Šeimio metodas paprastas, bet genialus: kiekvienam ženklui priskyręs po reikšmę (+ panašiai skambančios variacijos), dėlioji ženklus kaip domino kauliukus, kol gauni daug maždaug rišlu sakinį. Jeigu ir taip iškyla problemų, neaiškumus galima užlyginti senovinės kalbos ypatumais ir skirtinga tartimi (Egilas- tai Jogaila) bei šiek fantazijos (slugės). O jeigu ir taip nieko nesigauna, tai poeto žodžiais tariant, „spjauk, drauguži“ ir suteik ženklams naujas prasmes.

 

Apibendrinimui geriausiai tinka vieno iš Šeimio gerbėjų žodžiai:

Taigi jei ši sena hetitų kalba – runa – gali atrakinti duris į žmonijos senąjį pasaulį, įminti civilizacijos mįsles, kodėl nepaklusti vaizduotės gaivalui […] kaip tai bando daryti marijampolietis Juozas Šeinys?

Share
This entry was posted in Juozas Šeimys, Pseudoistorija. Bookmark the permalink.

7 Responses to Mama mala, tėtė kala…

  1. Taip, Birgelis irgi psichas kaip reikia. Pasižiūrėkite į nuotraukas -- tiesiog elitas susirinkęs: jotvingių ordino didysis magistras Daujotis, pats Birgelis kažkur makaluojasi, be abejo, Šeimys, ir kiti garbingi ordino nariai (visi jie segi ženkliukus, demonstruodami priklausomybę ordinui). Na ir žinoma, jie rašo savo istoriją… Išskirtinė psichinių kompaniją vienoje vietoje.

  2. Akivaizdu, kad Egilas-Jogaila bandė sukti kažkokį dujų biznį (7-8 paveiksliukai). Tik neaišku ar dušią už jas pardavė, ar kaip ten nutiko. Šiaip ar taip, akivaizdus įrodymas, kad gamtinės dujos senovės lietuvių buvo naudojamos.

    • Beresnevičius kažką rašė apie Mindaugo dalyvavimą dujų biznyje. Pasirodo, teisus buvo 🙂

      • Tiksliai, buvo ten kalba apie dujas ar naftą 🙂 Va, dabar reikia pradėti teigti, kad „Pabėgęs dvaras“ istorinis šaltinis ir jau bus du nepriklausomi tyrimai apie senąją energetiką 🙂

        P.S. Naujas lobis senų tekstų skaitytojams: http://ancientlives.org/ gal dar ir ten ką apie lietuvius išskaitys 🙂

  3. Algis says:

    …atrodo, yrukai stengiasi viens kitą perspjauti, kuris blatniau pavažiuos. Dar ir „pabliaksėdami“…