Lipovkos sugrižimas

Gan ilgai šio šaunaus praeities tyrinėtojo nebuvo girdėt, bet štai jis ir vėl apsireiškė su straipsnių (spėkit, kokiame laikraštyje) „Pirmas Lietuvos paminėjimas“. Tiems, kas pražiopsojo jo 2002-2005 m. debiutą „Lietuvos Ryte“ ir vėliau pilveliniame „Aide“, Lipovka yra autorius, kurio tekstus skaitant reikia prisiminti seną posakį „neišgėręs nesuprasi“.

Viduriniais amžiais ją vadino Litva, kartais – Lectowia, Lettowia, Lethovia, ir dažnai lotyniškai – Litvania, o Litvos monetose kalė tik „LITVA“.

1918 metų vasario 16 Lietuvos Taryba paskelbė atstatanti valstybę Lietuva, kurios pavadinimas atsirado tik 1905 metų balandį – iš noro sujungti dviejų skirtingų žemių pavadinimus Litwa ir Lettowia į vieną.

Taip, tai tikrai Lipovka. Oplia, mieli skaitytojai!

Iš seno žmonės vadino gentis, tautas ir šalis pagal žemių –teritorijų tarp vandens ruožų – pavadinimus. Iš metraščių ir kitų pirmų šaltinių žinomi daugelis tūkstančių senovinių pavadinimų, tame tarpe: Litwa, Lectowia, Lettowia ir Lethovia (visų žemių pavadinimai užrašyti originale – lotyniškai). Juos aiškina anglų kalba, dėka kurios gana tiksliai ir trumpai perduodama žemės apybraižos išvaizda.

Ir dar kartelį- iki dugno.

Tolimoje praeityje vandens kelių žemėlapius ir, atitinkamai, žemių sudarydavo keliaujančiai žyniai, kitaip – asai, o paskui ir vikingai, tarp kurių buvo anglai. Asai kažkur III amžiaus mūsų eros pradžioje atėjo su savo vadu Odinu į Daniją, o po daugiau nei dviejų amžių giminingi jiems anglai atplaukus iš Danijos į Britaniją, įkūrė Angliją.

Asai šiaip jau yra skandinavų dievų giminė ir… bet kuo čia dėta Lietuvą?

Petro iš Dusburgo Prūsų žemės kronika liudija, kad Livonijos magistras Burgard iš Hornhuzėno turėjo tikslius duomenis apie žemes, o šimtai pateiktų joje ir kituose dokumentuose jų pavadinimų suprantami dėka tik anglų kalbos. Pavyzdžiui: Culve – nuo culver – „Laukinis karvelis“, Calf – nuo calf – „Veršis“

Culve tai, matyt, Kulmas, o Calf- Ceklys ar gal Skalva.

Jau nekalbant, kad culver net nėra angliškas žodis, o skolinys iš lotynų kalbos, tokia etimologija baisiau už Pitchelį ir Gedgaudą kartu sudėjus.

Vassal nuo vassal – „Tarnas“

Čia jau iš viso ne žemė, o terminas, į anglų kalbą atėjęs iš tos pačios lotynų kalbos (kuria ir rašė Dusburgas).

Catalaun, kur 451 metais sutriuškino hunus – nuo cat alone – „Vienišas katinas

Oplia.

Keletą metų atgal buvęs Prūsijos žemėje rastos dvi monetulės. Tekstas ant sidabrinės: „Ugo prūsų ir Litvos ponas (latvių žodis) 567 (metai graikų raidėmis)“. Bronzinėje matosi: „Atlija prūsų imperatorius“ su „OX“ – „670 (metai)“ kitoje pusėje. Pagal savo išvaizdą, šrifto ir stilizuoto žmogeliuko su rankomis-sparnais atvaizdus abi monetules galima priskirti ankstyvajam viduramžiui ir vienai šaliai – Prūsijai.

Aišku, parodyti tų „monetulių“ autorius nesiteikia, juolab jo talentas skaityti monetas jau gerai žinomas.

 

Summa summarum: geriausiai pasakė vienas iš „Vorutos“ komentatorių: „Straipsnis turi savo fantastinę ir mokslinę pusę. Fantastinės pusės negaliu komentuoti, nes šitoje srityje esu nekompetetingas. Mokslinės pusės taip pat negaliu komentuoti, nes straipsnyje mokslinių faktų nėra.“

Share
This entry was posted in Jurijus Lipovka, Pseudoistorija. Bookmark the permalink.

3 Responses to Lipovkos sugrižimas

  1. Žaviuosi kantrybe ir operatyvumu. Pasiduodu, bet keletas dar nepaminėtų pavardžių yra ir pas mane: http://fantazavimai.blogas.lt/

  2. ProjekcinisKliedesys says:

    lol 😀