Statkutė ir archeologija

Taigi, tęsinys.

Trečias ir ketvirtas skyriai

Sekantys du Statkutės knygos skyriai yra, atvirai pasakius, beprasmiški. „Darponėjaus legenda“ yra tiesiog Dakijos istorijos šaltinių atpasakojimas. Čia, neproporcingai reikšmei, daug dėmesio skiriama tokiam XVII a. veikėjui Julijanui Kastiliečiui (Yullian del Castillo). Statkutei jis- dar vienas „liudininkas“ patvirtinantis apie gotų ir getų tapatumą. Visiems kitiems jis- eilinis Jordano tradicijos perpasakotojas.

Nuo Baltijos iki Juodosios jūros“ aptaria, kaip Jordanas suprato Skitijos ribas.

Visas žemes nuo Juodosios jūros iki pietrytinio Baltijos jūros kranto graikai ir romėnai vadino Skitijos vardu.

Tas iš principo tiesa: grubiai pasakius antikinis rytų Eurpos supratimas buvo maždaug toks- „į šiaurę gyvena visokios gentys, o už jų jau prasideda Okeanas“. Jie gan neblogai aprašė gentys, su kuriomis susidūrė graikų kolonistai, bet kuo toliau nuo Juodosios jūros pakrančių, tuo viskas migločiau. Ir visiškai nesuprantama, kad Statkutei prireikė šitai nagrinėti- Jordano Sarmatija driekiasi nuo Vyslos vakaruose iki Uralo rytuose ir nuo Baltijos šiaurėje iki Juodosios jūros pietuose. Toks regionas yra grynai geografinis ir nesutampa su jokia archeologine kultūra, lingvistine grupe ar dar kuo. Statkutė net ir nebando čia garsiai trimituoti kad šita Skitija buvo baltų- gotų žemė, tiesiog atpasakoja, kaip Jordanas apibrėžė šį regioną. Perskaičiau ir likau nesupratęs, kas čia tuo norėta įrodyti.

Visgi, tiek pripliurpus, įdomiausioje vietoje Statkutė neišsiplėtė:

Mus domina ankstyvesni laikai, o apie juos byloja archeologija. Pagal ją, baltų vakarinė siena buvo Vislos žiotys, pietinė — Dėsnos ir Dniepro santaka, Rytuose baltai driekėsi per dabartinę Europos Rusiją.

Išskyrus Dunojų, dauguma didžiųjų Rytų Europos upių išteka iš baltiškų žemių. Reikia turėti omeny, kad upės buvo senovės vieškeliai. Bugas, Dniestras, Dniepras ir Donas vedė į Juodąją jūrą, o iš ten galima buvo pasiekti Graikiją, Anatoliją ir Kaukazą. Priešinga kryptimi Visla, Nemunas ir Dauguva vedė į Baltijos jūrą ir tris uostus: Gdanską, Klaipėdą ir Rygą.

O man butu net labai įdomu išgirsti apie Klaipėdos ir Rygos uostus tais „ankstyvesniais laikais“.

Akmenų vainikai

Čia Statkutė nusišneka mažiausiai, nes mažiausiai ir šneka- pusė skyriaus yra tiesiog Žulkaus atpasakojimas. Trumpai drūtai: tradiciškai Vielbarko kultūra yra siejama su gotų migracija iš Skandinavijos į kontinentine Europą. Tokia teoriją įtvirtino vienas ryškiausiu XX a. pirmos pusės archeologų G. Kossinna, remdamasis tuo, kad kapai su akmenų vainikais (taip pat ginkluotės nebuvimas vyrų kapuose nebuvimas etc.) būdingi tik šiam Vielbarkui ir Gotlandui. Kossinos teorija ne kartą buvo kritikuota. Statkutės cituojamas Žulkus yra vienas iš jų, pabrėždamas Sembos pusiasalio ir Lietuvos pajūrio artimumą Gotlandui, o Vielbarką laikydamas tik šio regiono vėlyva periferija.

Žulkus nėra pirmasis griaunantis Vielbarko gotiškumą: šiandien jau ne kiek neabejojama, kad Vielbarko kultūra didele dalimi yra ankstesnės Oksyvos kultūros tąsa, su gan ribota Skandinavijos įtaka (palaidojimai su akmenų vainikais, pagal šia teoriją ir yra gotų palikimas, o senbuviai tebelaidojo pagal senuosius papročius).

Kai XX a. pradžioje Kosina teigė, jog Vielbarke surado goto-gepidus, jis neklydo

Tai, vat, kad galbūt klydo. Šiandien archeologai nebėra tokie drąsus archeologinėms kultūroms segdami genčių pavadinimus. Neabejotas yra gotų ryšis su Černiachovo kultūra, tačiau su Vielbarku – nemažas klaustukas ir gotų atsiradimas prie Dunojaus tebėra diskusijų objektas.

Visgi, archeologinė problematika Statkutei niekaip nepadeda, nes gotai, kad ir per kur jie keliavo, buvo germanai- tiek šeštame amžiuje, tiek ir šešioliktame.

Paskutinis parašytas skyrius „Karalius Ostrogodas“ yra skirtas dviems temoms: pirma įrodyti (cituojant Jovaišą), kad romėniškuojų periodų baltų žemėse suklestėjo žemdirbystė (tas yra tiesa ir, kaip visi teisingi dalykai, nieko Statkutei naudingo neįrodo). Stakutė dar trumpam sustoja ties dviejų, iki VI a. naudotų gotų genčių pavadinimų: „greutungus“ ir „dervingus“ (Greuthungi et Thervingi), kurie jos nuomone skiria gotus užsiiminėjusius lydymine žemdirbyste ir gotus, perėjusius prie pūdyminės (beje, ar pastaroji neatsirado kiek vėliau?).

Net ir nekreipiant dėmesio, kad germanų kalbotyra duoda daug logiškesnes etimologijas, žodžio „griauti“ siejimas su javų ir medžių kirtimų yra labai tolimas šūvis net tokiai nekonvencinei lingvistei kaip Statkutė: visų pirmą javų „griovimų“ užsiėmė abi gentis, antra, abiem atvejais pagrindinis terminas yra „kirsti“, trečia, griauti turi ir daugiau prasmiu („suversti“, „gabenti“: www.lkz.lt: Kaip te bus brangūs grūdai, kad šitiek turgun prigriauta! Trgn.; Nugriaus (nugabens) vežimą grūdų ir yr pinigų. Trgn.) etc., etc. Kodėl pasirinkti būtent šita?  Statkutė mums čia pademonstruoja viena iš pseudomokslinės lingvistikos metodų: surasti lietuvių kalboje panašiai skambanti žodį, o paskui jau bent kokiais būdais pritempti jo prasmę prie nagrinėjamos temos.

 

Antroji tema yra išnagrinėti karaliaus Ostrogoto biografiją. Su pasibaisėjimų ji rašo:

Buvo tad priimta manyti, kad, jeigu jų romėnų istorikai nežinojo, tai Jordanis negali būti priimtas kaip patikimas istorikas, ir nė vienas tų karalių, tarp jų nei Ostrogodas, negavo leidimo įeiti į šiuolaikines istorijos knygas. Tokiu būdu buvo išbrauktas Ostrogodo vardas ir net jo karalystės paminėjimas liko nepriimtinas.

Tokiam nusistatymui galimai turėjo įtakos, kad Jordanas rašė remdamasis romėnų istorikais, o žodinė tradicija, kaip taisyklė nelabai gerai išsaugo 500 metų senumo įvykius (Ostrogotas turėjo valdyti maždaug Kristaus laikais), jau nekalbant apie tai, kad genties eponimo istoriškumas savaime yra labai abejotinas.

 

O apie dakus šiuose skyriuose jau ir nebeužsimenama, nes niekas nėra radęs jokių ryšių tarp jų ir Vielbarko ar Černiachovo kultūrų. Neranda jų ir Statkutė. Kas įdomiausia, regis, tai jai ir nekelia jokių problemų.

Share
This entry was posted in Jūratė Statkutė de Rozales, Knygos, Statkutė. Bookmark the permalink.

11 Responses to Statkutė ir archeologija

  1. Šiaip tai visai neblogai, Statkutė išties demonstruoja savo genijų. Ką būtina pabrėžti, tai jog tie patys istorikai su archeologais kartais nesusikalba, o čia moteriškė visų galų meistrė…

  2. Strategos says:

    Šiandien žiūrėjau jos interviu Labame Ryte, jį apibendrinti galima taip: beveik visi istorikai(ypač vokiečiai) nuo XIX a. meluoja, senaisiais kroninkinikais reikia pasitikėti aklai, o Statkutė yra senosios „istorijos“ gelbėtoja( nors jai istorinių šaltinių kritika yra nežinomas dalykas).

    P.S. Blogo autoriau, ir toliau tęskit savo gerą bei reikalingą darbą.

  3. tikras lietuvis says:

    Vėl nušneki: sakai -- gotai, kur keliavo, buvo germanai, o nieko nesakai iš kur galindai atsirado Ispanijoj.
    Trimituoji priešpriešio kalbas, bet nėra loginės grandinės.

  4. Statkutė rašo nesąmones, tai aišku kiekvienam kuris yra domėjęsis visuotine istorija. Teorija apie gotus, kurie neva buvo gudai, kurie neva baltai yra nesąmonės. Įtariu, Statkute de Rosales nemoka rusiškai, todėl nesupranta kas yra baltieji, raudonieji, juodieji gudai -- minimi Daukanto. Suderinusi su rusiškais šaltiniais iškart suprastų, bet Venesueloje mokyklose rusiškai nemokina… Bet labiausiai stebina Lietuvos istorikų reakcija, man būtų gėda dirbti VPU, kuris suteikė garbės daktarą už nesąmonių rašymą. Kodėl niekas garsiai neprotestuoja?

  5. Statkutė rašo nesąmones, tai aišku kiekvienam kuris yra domėjęsis visuotine istorija. Teorija apie gotus, kurie neva buvo gudai, kurie neva baltai yra nesąmonės. Įtariu, Statkute de Rosales nemoka rusiškai, todėl nesupranta kas yra baltieji, raudonieji, juodieji gudai – minimi Daukanto. Suderinusi su rusiškais šaltiniais iškart suprastų, bet Venesueloje mokyklose rusiškai nemokina… Bet labiausiai stebina Lietuvos istorikų reakcija, man būtų gėda dirbti VPU, kuris suteikė garbės daktarą už nesąmonių rašymą. Kodėl niekas garsiai neprotestuoja?

    • Rusiškai ji išties nemoka: apie Toporovo darbą girdėjusi tik iš nuorodos Jonyno darbe, Baranausko forume, kiek pamenu, vienasyk ieškojo vertimo iš rusų kalbos…
      Bet labiausiai stebina Lietuvos istorikų reakcija, man būtų gėda dirbti VPU, kuris suteikė garbės daktarą už nesąmonių rašymą. Kodėl niekas garsiai neprotestuoja?
      Tas labiausiai ir stebina. Bumblauskas patraukė per dantį ir tiek. Šiaip butų net įdomu sužinoti, kaip reagavo VPU dėstytojai. Gi ne visi jie ten nučiuožę…

  6. stipruuuu says:

    atradimai padaromi ne cituojant nusipelnusius autoritetus,o pamatant tą pat reiškinį netradiciniu būdu,ir sugebant tai išanalizuot.Jūs ,vyrai,didžiuojatės išmokę daugybos lentelę…

  7. Prusas says:

    ‘O man butu net labai įdomu išgirsti apie Klaipėdos ir Rygos uostus tais „ankstyvesniais laikais“.’…ieskai siknoj akmenu bet be savos niekur kitur ju nerandi…ji aiskiai pasake kad dabartiniu uostu, o ne tu laiku…ir as nemanau kad tu cia tycia durnu apsimeti

  8. kazkas says:

    Na kiek cia protinguoliu susirinko kritika varo rusisku knygu prisiskaite su baranauskiniu istorija 🙂 vienu zodziu nei cia komentuojantys zmones nei kuris nors istorikas nemoka ispaniskai, italiskai ar graikiskai , kad nuvaziuotu i bibliotekas ir isiverstu nors viena pastraipa ir paneigtu tas sapalionias 🙂 o jei isivercia tai su google verteju. Na neradau ne vieno musu istoriko knygos kuris remtusi minetu saliu archyvais ir parasytu bent straipsni sia tema. Ir kai paprasai ka rimto papasakot tai remesi nusistovejusiom tiesom… ir tt.. Tik vejas laukuose brangieji:)