Vladui

Taip bus paprasčiau nei po kiekvienu straipsniu atskirai komentuoti.

o vat padarė sovietai 1940, bet 1941m. sukilimas išvarė raudonus šunis atgal į savo būdą, tada atėjo rudi…

Na jau tikrai ne sukilimas sovietus iš Lietuvos išvijo. Tiesiog viena valstybė užgrobė kitos provinciją. O lietuviai tiesiog bandė panaudoti konfliktą savo naudai. Taip pat elgėsi ir ukrainiečiai, tas pats ir gavosi.

Apie genocidą

Vladas Balandis 7, 2011 at 3:04 am

“Į religinio genocido kategoriją čia, ko gero, galima įtilpti, bet reikia nemažos fantazijos, kad Ordino, Lenkijos ir Haličo veiklą sulietum į nuoseklų iš anksto užsibrėžtos programos vykdymą.”

Leo Lenox Balandis 8, 2011 at 8:33 am

Į religinio genocido kategoriją čia neįmanoma įtilpti. Čia neįmanoma nė prie jos priartėti. Ką tamsta rūkėte?..

Lemkino parūkiau, tiesą sakant. Jo sukurta genocido koncepcija yra gerokai platesnė, nei pateikta Genocido prevencijos ir baudimo konvencijoje ar Romos statute. Teisiniams tikslams ją supaprastino pats Lemkinas, nes visus mokslinės koncepcijos elementus perkelti teisinę plotmę velniškai sudėtinga, jei išvis įmanoma.

Originalus apibrėžimas yra toks:

Generally speaking, genocide does not necessarily mean the immediate destruction of a nation, except when accomplished by mass killings of all members of a nation. It is intended rather to signify a coordinated plan of different actions aiming at the destruction of essential foundations of the life of national groups, with the aim of annihilating the groups themselves. The objectives of such a plan would be disintegration of the political and social institutions, of culture, language, national feelings, religion, and the economic existence of national groups, and the destruction of the personal security, liberty, health, dignity, and even the lives of the individuals belonging to such groups. Genocide is directed against the national group as an entity, and the actions involved are directed against individuals, not in their individual capacity, but as members of the national group.

Lemkinas išskyrė 8 genocido priemonių tipus, iš kurių tik vienas yra susijęs su fizinių naikinimų.

Trumpai susumuojant, genocidas yra veiksmų, kuriais siekiama sunaikinti rasinę, tautinę ar religinę grupę (bet ne fiziškai likviduoti kiekvieną tai grupei priklausanti asmenį- that’s optional), visuma.

Na, o religinis genocidas kaip ir tas pats, tik taikinys yra religinė, o ne tautinė grupė.

Todėl, jeigu pripažinsim, kad krikščioniškojo pasaulio (ar bent jau kryžiuočių) sąmoningai užsibrėžtas ir siektas tikslas buvo sunaikinti pagonybę (ir islamą ir t.t.) ir pakeisti ją krikščionybę (tai, anot Lemkino, būtina genocido sąlyga: „Genocide has two phases: one, destruction of the national pattern of the oppressed group; the other, the imposition of the national pattern of the oppressor“), tiek Karolio didžiojo žygiai prieš saksus, tiek Kryžiaus žygiai, gali būti klasifikuojami kaip religinis genocidas. Tai turbūt yra dar viena priežastis, kodėl genocido koncepcija nuolatos supaprastinama: originalus apibrėžimas labai jau plačiai kabina (kita vertus, genocido suvedimas tik į žudymą (kaip tą padarė D. Katzas), yra tiesiog pasityčiojimas iš Lemkino darbo).

Aišku, tai labai platus užmojis, iš esmė reiškiantis, kad evangelijos žodžius „eikit ir skelbkit visam pasauliui“, reikia suprasti kaip raginimą religiniam genocidui, tačiau remiantis Lemkino koncepciją, tokius teiginius galima argumentuoti, todėl ir pridėjau tą „ko gero“.

Kad jau pradėjau apie tai, tai štai lietuviškojo interneto pavyzdys, kaip klaidingai suvokiamas genocidas. Iš lietuviškosios wiki:

Baltų genocidas XIII-XVI a., vykdytas kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų.

Kadangi visame straipsnyje kalbama tik apie etninį genocidą ir čia nepadaryta išlyga apie religija, tenka manyti, kad kalbama apie tą pati.

O tokio genocido nebuvo. Kryžiuočiai siekė pakrikštyti baltų gentis, tačiau jokio sąmoningo plano germanizuoti ar aplamai kaip kitaip išnaikinti prūsus sėlius ar kuršius jie neturėjo ir to nesiekė. Tai kad germanizacijos procesas daugiau ar mažiau vyko- kitas reikalas.

Lietuvių asimiliacija, vykdyta 1830–1833 ir 1864–1904 Rusijos imperijos

Nors tarp rusų valdininkų ir intelektualų buvo kalbančių apie rusifikaciją, tačiau kryptingos ir sąmoningos valstybinės politikos likviduoti lietuvius, kaip etninę grupę, juos rusifikuojant nebuvo.

Tai kad, kad katalikams buvo taikomi apribojimai savaime dar genocidų nesiskaito: valdinių rūšiavimas (su iš to išplaukiančiomis privilegijomis ir apribojimais) pagal vienokius ar kitokius kriterijus taikomas visose valstybėse. Juolab šiuo atvejų, rūšiavimas buvo taikomas ne tik etninių ar religinių (beje, etninė diskriminacija Šiaurės-vakarų krašte lietė visų pirmą lenkus), bet ir luominių pagrindų.

1984 ir Račkus

“„1984“ skaičiau gal 20 kartų, ir ne karto nepastebėjau nieko, ką iš tolo būtų galima pavadinti komunizmo pajuokimų.” Tenka pripažinti neskaičiau nė karto, todėl mano kritika nelabai ko verta, bet tiesa sakant girdėjau daugelį atsiliepimų, jog tai komunizmo kritika ir tikrai ne iš Gedgaudo rašinių. Na pvz. google one click: http://www.associatedcontent.com/article/2276823/1984_historical_critique.html?cat=37

Kritika- taip, pajuokimas- ne. Totalitarinis režimas vaizduojamas kaip absoliučiai nenugalimas, nesunaikinamas ir net nepajudinamas, bet koks konfliktas su valstybę baigiasi asmenybės sunaikinimų ir toli gražu ne tik fizinę prasmę… Bent man juokinga nebuvo.

Beje, kodėl tamsta skaitė ~20 kartų šį romaną(čia net hiperbolizuojant per daug…)?

Gal, bet ne per daug- vienu metų bent kartą per metus grįždavau prie romano. Tiesa, tuo metų skaičiau Leniną, tai..

” Numizmatas dr. A.Račkus, parašęs istorinę knygą apie “Gudonus” (vyčius – gudus), nors ir nebūdamas kalbininku, didesne dalį jų vardų atlietuvino visai teisingai, remdamasis senoviškų, monetų užrašais. Jis pirmasis griežtai pareiškė ir įrodė jog jie buvo lietuviais.

Tuo viskas kaip ir pasakyta.”

Norėčiau , kad plačiau aptartum šią kritiką, nes jei pašaipiai vertini, neprofesionalumą t.y., kad Račkus yra numizmatas, o ne kalbininkas, tai čia tamsta klysti, jeigu žmogus nuosekliai domisi kuo nors tai neabejotinai gali pasiekti profų lygį.(Dabar galimybės gauti informaciją panašios).

Tai čia tolimesniuose planuose- kol kas dar su Gedgaudų niekaip nebaigiu. Jei įdomų, tai štai jo veikalas.

Hermanarikas

Gaila, kad nebėra žemėlapių vaizdų, būtų šaunu pamatyti, ką gi turėjai omeny.

Sutvarkiau. Įdėjau skanus iš knygos. Ir dar truputi pataisiau tekstą dėl pirmo žemėlapio.

“Varumonių rikis- tai (H)ermanarikas (Ermanaric; spėjama gotiška forma- Aírmanareiks), vienas ankstyvųjų gotų karalių, žinomas geriau kaip mitologinis personažas, nei istorinė figura.” Nors jam ir pripaišyta kažkokia herojinė mitologija, nereiškia, kad tai nebuvo istorinė figura, Jordanas kažką lig ir rašė. Giliau nesidomėjau, o tamsta, kogero, domėjais, tai pakomentuok.

Hermanarikas buvo gotų karalius prieš hunų invaziją, tais laikais kai gotai nei patys raštą vartojo, nei labai kas apie juos rašė. Jordanas, praėjus dviem šimtams metų rašė, kad Hermanarikas buvo nugalabytas per šeimos vaidus (susikivirčijo su broliais dėl vieno tokios moteriškos) ir netrukus po to gotus nusiaubė hunai. Visiškai tikėtina, kad gotai išsaugojo jo atminimą, bet kiek per du šimtus žodinės tradicijos metų jis buvo pakeistas?

Romėnų istorikas Ammianus Marcellinus, gyvenęs Hermanariko laikais, rašydamas apie hunų invaziją paminėjo „karingą karalių“ Ermanaric, kuris, pralaimėjęs hunams, nusižudė.

Taigi, gotų valdovo, tokių vardų egzistavimą galima laikyti įrodytu. Todėl ir rašiau „žinomas geriau kaip mitologinis personažas, nei istorinė figūra“.

Tačiau kiek Jordano Hermanarikas istoriškas? Trumpai tariant, Getika jį mums pateikia kaip galingą valdovą, užgrobusi kone puse pasaulio.

Tačiau tai tipiškas mitologizacijos bruožas: prisiminkim kad ir „Rolando giesmę“, kurios pagrindinis veikėjas giriasi, kad Karoliui didžiajam nukariavo Angliją ir Konstantinopolį.

Hermanriko mitologizacija, matyt nulemta hunų. Geras pavyzdys yra Harunas al Rašidas. Niekuo jo gyvenimas neypatingas ir neįdomus, tačiau arabų atmintyje jis išliko kaip didis valdovas. Jo valdymo laikai buvo kalifato klestėjimo viršunė, po kurios sekė nuosmukis, ir galiausiai- 1258 katastrofa, tad Haruno vardas arabams tapo tiesiog „senų gerų laikų“ sinonimų.

Panašiai turėjo jaustis ir gotai po hunų invazijos.

Hermanarikas dar yra minimas daugybę kartų, tačiau jau grynai kaip legendinis personažas- tas pats nutiko ir Teodorikui Didžiajam, kuris virto Ditrichu von Bernu (Dietrich von Bern). Beje, germanų legendose Hermanarikas dažnai yra von Berno dėdė. O štai Kvedlinburgo analai Hermanariką paverčia Odoakro brolių. Minimas jis dar Beovulfo epe ir skandinavų sagose, bet ten istoriškumo ieškoti jau beviltiška.

Kitos pastabos

[intarpas su kalbotyros duomenimis, kad kadaise baltai gyveno iki Maskvos]” Pala, bet juk baltų arelas buvo milžiniškas, ilgai neiškojus per google galima rasti naujai papaišytų baltų gyventos teritorijos arealų, tiesiog užmetus akį į žemėlapius, tokių senų per keletą min. neradau, vienok pagal hidronimus galima spėti, kad į rytus itin toli tesėsi baltų pereitos/gyventos žemės.

Tai aš ir neneigiau, kad baltai ten gyveno. Čia tik konstatavau ką Gedgaudas toliau rašė, nes neradau kaip ir pakomentuoti- na, gyveno III a. baltai ten, kur dabar Maskva. Ar tai kaip nors įrodo (ar aplamai kaip nors siejasi) su lietuvių imperijos buvimą ar nebuvimą? Gedgaudas tiesiog nemato skirtumo tarp archeologinės kultūros, genties, kalbinės grupės ir valstybės. Vieno buvimas jam automatiškai reiškia ir viso kito buvimą. Ką jau čia dar ir pakomentuosi.

Priekaištas, kad Lietuvos archeologija ribojosi tik tik dabartinės Lietuvos teritoriją, turi svorio, tik ne tokio, kokį nori užkrauti Gedgaudas. Nors kitą vertus: „Lietuvos archeologijos bruožai“. Toks pavadinimas riboją nagrinėjimo lauką.” (paryškinta Lietuvos) , bet juk Lietuvos sąvoka, menkai apibrėžia teritoriją(lokaciją), juk ta pati Lietuva tai prarasdavo, tai įgydavo teritorijų, tokiu būdu galima būtų pavadinti Lietuva, netgi pietines LDK teritorijas, tuo noriu pasakyti, kad Gedgaudas teisus, turėdamas mintyje siaurą teritoriją.

Na, jeigu Lietuvos sąvokos geografinis apibrėžimas kito, tai reikėtų žiūrėti, koks jis buvo šios knygos išleidimo metų. Be to, pietinės LDK teritorijos buvo Lietuva XIV-XVI a. Kokia prasmė „Lietuvos archeologijos bruožuose“ aptarinėti kas ten gyveno V a. pr. Kr.? Tas pats kas „Ispanijos archeologijos bruožuose“ nagrinėti olmekus. Galu gale, knygoje nagrinėjamos archeologinės kultūros, iš kurių susiformavo lietuvių tauta, o tai leidžia išsiplėsti ne toliau kaip iki Kaliningrado, Šiaurės Latvijos ir Vakarų Baltarusijos.

Neskaičiau diskusijos, kaltas, vienok, man rodosi, kad Gedgaudas persismelkęs fenomenologijos, jam nesvabu, kad nėra įrodymų(juk jie galėjo sunykti), kai bibliotekos ir muziejai degdavo gan dažnai, tai sunku būtų suabejoti šaltinių egzistencijos pabaiga, o juk tam įvarių galimybių istorijoje tiek ir tiek. Tad kam tie šaltiniai

Beda ta, kad ne visi šaltiniai sudegė, o tai kas išliko, aiškiai prieštarauja Gedgaudui.

Beto, Gedgaudo fantazija itin laki, nenuvertinkit talento!!!

Lietuviškas Tolkienas, ne mažiau 🙂 Beje, kažkuriam Lituanikone apie jį paskaita buvo skaityta.

O aš, bent iš nuogirdų girdėjau, jog buvo bumas visos jo kūrybos analizės ir įrodymo, jog jis klydo, buvo akademiniam lygi rimčiau patyrinėti(lietuvių tarpe) šaltiniai, kuriais rėmėsi Čėska, vien tam, kad išeitų juos paneigti ir t.t. ir pan.

Ne tai kad neigimo bumas, bet po 1993 m. publikacijos jis išgarsėjo. Šiaip buvo kažkiek žinomas ir anksčiau. Štai Gudavičius apie savo pažintį su genijumi.

Share
This entry was posted in Gedgaudas, Komentarai. Bookmark the permalink.

7 Responses to Vladui

  1. Leo Lenox says:

    „Genocide is directed against the national group as an entity, and the actions involved are directed against individuals, not in their individual capacity, but as members of the national group.“
    Štai šita apibrėžimo dalis man kelia nerimą. Suprantu, kad tikslas „nukariauti pagonis“ buvo suprantamas, tik bijau, kad nevisai buvo aiškiai apibrėžtas. Bendruomenės kaip visumos suvokimas man neduoda ramybės -- bažnyčios priesakas skleisti tikėjimą, man regis, nebuvo nutaikytas į baigtinę gyventojų grupę, kaip ir ordino pastangos buvo nukreiptos ne į apibrėžtą bendruomenę, bet veikiau suvoktas kaip ilgalaikis tikslas, kurio tolesni etapai dar yra nežinomi. Jei teisingai pamenu, Bernardo Klerviečio militia christi ideologija buvo tokia pat universalistinė, kaip ir likusi bažnyčios ideologija.

    • Suprantu, kad tikslas “nukariauti pagonis” buvo suprantamas, tik bijau, kad nevisai buvo aiškiai apibrėžtas.
      Na, ne nukariauti, o pakrikštyti. Bažnyčios ideologijoje politinis pajungimas kaip ir nefigūravo. Aišku, buvo universalios krikščionių imperijos idėja, bet net jos geriausiais laikais, Karolingų renesanso metų priklausimas imperijai nebuvo būtina krikščionybės sąlyga. O kadangi Karolis Didysis po universaliosios imperijos pamatais paliko „dviejų kalavijų“ bombą, tai vėlesniais laikais ji jau nebeturėjo jokios reikšmės.
      Popiežiai sankcionuodavo ir laimindavo nukariavimus, tačiau tai daugiau konjunktūros dalykas, priklausantis nuo aplinkybių: Bažnyčia vykdydavo misijas, nepaisant to ar tai nešdavo vietiniams geopolitinių pasekmių (Lietuva, Meksika) ar nenešdavo (Japonija, Švedija).

      O dėl esmės, tai bandyčiau lyginti bažnyčios pozicija su komunistine. Ideologija lygiai tokia pat universalistinė, ilgalaikis tikslas su daugybę kintamųjų pakeliui į jį. Abiem atvejais siekiama sukurti vieną universalia bendruomenę. Tik krikščionybės atvejų programos tikslas yra religinėje (ir, galbūt, politinėje) plotmėje, o komunizmo- socialinėje, etninėje ir politinėje.
      Štai būtent iš universalizmo pozicijos ir atsiranda suvokimo neapibrėžtumas: skirtumai tarp budisto, pagonio ir musulmono, krikščionio požiūrių yra tokie pat nereikšmingi kaip skirtumai tarp italų fašisto, vokiečių nacisto ir lietuvių tautininko komunistui: visos kitos religijos turi išnykti, kad užleistu vietą krikščionybei, lygiai kaip visos kitos partijos, klasės ir tautos turi išnykti, kad susikurtu monistinis socializmas.
      Abiem atvejais galutinis tikslas yra ne vienos bendruomenės, o grupės bendruomenių sunaikinimas. Viena po kitos, po kelias, ar visas iš kart- čia jau kaip sąlygos leis. Ir tiesiog niekas nematė reikalo išskirti vieną iš jų (nebent praktiniais einamojo momento poreikių tikslais).

      Nežinau kaip man čia aiškiai išėjo išsireikšt.

  2. Vladas says:

    Po galais, jaučiuosi pagerbtas ;D

    „Nors tarp rusų valdininkų ir intelektualų buvo kalbančių apie rusifikaciją, tačiau kryptingos ir sąmoningos valstybinės politikos likviduoti lietuvius, kaip etninę grupę, juos rusifikuojant nebuvo.“
    Na, buvo „intelektualų“ šnekų, istorikų darbų, teigiančių, jog čia per amžius rusiškos žemės ir t.t. O kur dar spaudos draudimas, valdininkų rusų į aukščiausius postus priėmimas… Drąsiai pasakei tamsta.

    ‘Trumpai tariant, Getika jį mums pateikia kaip galingą valdovą, užgrobusi kone puse pasaulio.
    Tačiau tai tipiškas mitologizacijos bruožas: prisiminkim kad ir „Rolando giesmę“, kurios pagrindinis veikėjas giriasi, kad Karoliui didžiajam nukariavo Angliją ir Konstantinopolį.“ Tai čia gal minimas pasaulio užkariavimas senuoju mentalitetu? Užkariavus „žinomas“ teritorijas pareiškiama, kad užkariavo visą pasaulį.(Mėgstu spekuliacijas ne?)

    „Be to, pietinės LDK teritorijos buvo Lietuva XIV-XVI a. Kokia prasmė „Lietuvos archeologijos bruožuose“ aptarinėti kas ten gyveno V a. pr. Kr.? Tas pats kas „Ispanijos archeologijos bruožuose“ nagrinėti olmekus.“ Na nevisai tas pats, juk baltai bent jau praslinko pro pietines LDK teritorijas, vienok, tie olmekai ispanijoje net nepasivaideno?!

    „Kritika- taip, pajuokimas- ne. Totalitarinis režimas vaizduojamas kaip absoliučiai nenugalimas, nesunaikinamas ir net nepajudinamas, bet koks konfliktas su valstybę baigiasi asmenybės sunaikinimų ir toli gražu ne tik fizinę prasmę… Bent man juokinga nebuvo.“ Čia gal labiau atsižvelgta į juodą humorą, matai, nors betkokia totalitarinio rėžimo kritika sunaikina gyvenimą, vistik geriausias pavyzdys pensininkai Lietuvoje, vis prisimena „gerus laikus prie ruso“…

    • Dėl genocido: spaudos draudimas galėtų buti laikomas to išraiška, jeigu, tai butų buvęs lietuviškos spaudos draudimas, bet tai buvo spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas.

      Na nevisai tas pats, juk baltai bent jau praslinko pro pietines LDK teritorijas, vienok, tie olmekai ispanijoje net nepasivaideno?!
      Kokie dar baltai Pietų Ukrainoje?

      • Vladas says:

        Iš kažkur netikėti išpaišiai genocidą :), na bet galima ir taip sakyti, jei tautos sąmonės sunaikinimą galima vadinti genocidu, tada ji tampa kita tauta… Beje, aš ir nesakau, kad vykdyta rusifikacija buvo nukreipta vien tik prieš lietuvius, bet ar vyko dar spaudos draudimas kitur be Lenkijos ir Lietuvos? Taigi, kad buvo nukreipta ir prieš lietuvius galima teigti.

        „Kokie dar baltai Pietų Ukrainoje?“ Ei ei , ar aš taip sakiau, kad yra baltų Pietų Ukrainoj? Beje, ėmi kraštutinumą, pvz. Gudija irgi Pietūs… Beje, jeigu dar kartą pabandytum perskatyti tai ką parašiau, suprastum, kad ir neminėjau, jog gyvena baltai Ukrainoj, bet, kad jie paliko ten pėdsaką(ne kaip olmekai Ispanijoje) tai rodo ir hidronimai ir LDK vykdytos politikos pasėkmės, kai siųsdavo vestuvėms, ateidavo gi nuotaka ar jaunikis į tas žemes ne vienas, o su palyda tai tikrai, o kai dar palyginus Pietų LDK gyventojų skaičių ir etninės Lietuvos…

  3. Taigi, kad buvo nukreipta ir prieš lietuvius galima teigti.
    Po teisybei šitai buvo orientuota daugiau prieš lenkus: įdeja buvo atplėšti lietuvius nuo lenkų neigiamos įtakos.
    Ei ei , ar aš taip sakiau, kad yra baltų Pietų Ukrainoj? Beje, ėmi kraštutinumą, pvz. Gudija irgi Pietūs Nagi pats sakei: pietinėsLDK teritorijos. Aš taip viena akim pamerkęs Vytauto laikų Lietuvą pamėravau katroj pusej tie pietus ir tiek. Gudija jau centrinė dalis, prie geriausiu norų.
    hidronimai ir LDK vykdytos politikos pasėkmės, kai siųsdavo vestuvėms,
    Bet ar apie tokius dalykus turi buti rašoma „Lietuvos archeologijos bruožuose“? Ji pagal pavadinimą baigiasi ten, kur prasideda LDK.
    O baltų gentim, gyvenusioms dabartinėje Gudijoje, irgi šioje knygoje vietos nėra, nes „Lietuvos archeologijos bruožai“, o ne Gudijos. Baltai nėra lygu lietuviai ir visos tos baltų gentys, kurios suslavėjo iki XIII a., niekaip su Lietuvą nesusijusios.

  4. Vladas says:

    „Gudija jau centrinė dalis, prie geriausiu norų.“ Good point. Vienok, ir Ukrainoje yra rastų, Toporovas aptiko daug hidronimų prie Maskvos, ir dar keletas autorių visoje LDK teritorijoje.

    O kodėl apie tai negalėtų būti rašoma archeologijos bruožuose visiškai nesuprantu, mat archelogija tokia plati sąvoka, jog archeologija galima pavadinti antro pasaulinio karo bunkerių kasinėjimą, aštonoliktame amžiuje sunykusį dvarą ar pan.

    „Baltai nėra lygu lietuviai ir visos tos baltų gentys, kurios suslavėjo iki XIII a., niekaip su Lietuvą nesusijusios.“ Gal man jau stogas važiavo, nes komentuoju vakarais, bet aš tiesa sakant negalvojau apie lietuviu aš ir komentavau, kaip baltų hidronimus, beje lietuvių kalba kaip seniausia dabar egzistuojanti baltų kalba, turėjo būti gana panaši į apskritai baltų(kaip, kad panaši į prūsų ar latvių kalbas).Beje, drąsiai čia skėlei, niekaip nesusijusios… Manau, kad labai susijusios ir per visą Lietuvos istoriją. Juk buvo ir Lietuvos dalis ir dažnai geopolitinių santykių aiškinimesi.

    Beje, lingvistinė pastabėlė „niekaip nesusiję su KUO, o ne su KĄ“(ech aš perdaug priekabus ;[ )