Katastrofiški atradimai (2)

Perorganizavęs senovės istorijos chronologiją, Zubinas užduoda sukta klausimą: kaip Homeras galėjo visą tai žioti, jeigu po 500 metų jau niekas nebežinojo ir nebeatsiminė apie šias siaubingas katastrofas.

Na, beveik niekas, mat Platonas, dar po +/- 300 metų ypač detaliai aprašė kaip katastrofa:

sunaikino ne tiktai Viduržemio regiono kultūras bei gyventojus, bet ir augmeniją, ir gyvūniją, ir visą augalinį grunto sluoksnį. (p. 153)

Platono žinios Zubinui savaime suprantamos, o štai klausimas, kaip Homeras galėjo aprašyti tas gamtines katastrofas jam neduoda ramybės- juk po to visos tautos „prarado istorinę atmintį“, o aprašymas reikalauja tiekos fizikos, geologijos ir seismologijos žinių (gal visgi buvo dar kažkoks Homeras apie kuri aš nieko nežinau? Nes tas kuri skaičiau, kažkaip neprimena to ką perskaitė Zubinas).

Į tai galimas tik vienas logiškas atsakymas: tikrieji epu autoriai- arijų žyniai, o jei tiksliau- „Iliadą“ parašė Krivių Krivaitis Vandenorius, katras anot Gedgaudo kriviųkrivavo Trojoje jos sunaikinimo laikų (mat epas privalo būti parašytas tuo pačiu metų, kai vyksta aprašomi įvykiai).

N.B. Jeigu nieko šiuose išvedžiojimuose nesupratot, žinokit, kad ir man nelengva.

K.K.Vandenorius ir jo įpėdinis, parašęs „Odisėją“, patys nepražuvo tvane ir mat:

Kaip žinome, Balkanų ir Mažosios Azijos gyventojai nuo visų katastrofų gelbėdavosi už Juodosios jūros ir Dunojaus.[…] Tad ir žinios apie tai, kas tose vietose buvo iki katastrofų, galėjo ateiti tiktai iš šiaurės- iš Skitijos. Todėl nėra jokių abejonių, kad informaciją apie įvykusią katastrofą į Balkanus dorėnai atsinešė su savimi ar iš Skitijos, ar iš Trakijos, ar iš Panonijos. (p. 154)

Geriau pagalvojus, tai Mikėnų, Kretos ar Lidijos gyventojams daug lengviau yra sėdus į laivus (arba, kad ir sausuma) bėgt į Palestiną, Egiptą ar Libiją.

Toliau atradėjas analizuoja etruskus (p. 161-169). Iš šiu keliu puslapių aiškėja, kad ir į knygų sąrašą įtrauktų ir ištisais skyriais perrašinėjamų knygų paleokatastrofų analitikas neskaitė (įsigudrink tu man šitaip).

Deja, ir į etruskų meną buvo žiūrima pro graikiškąją prizmę. Iš Graikijos mitų bei legendų ir iš jos istorijos žinome, kad graikams net iki VIII a. Viduržemio jūra už Apeninų pusiasalio buvo visiškai nežinoma ir laikoma Tartaru[…]Tad negalėjo Graikija tuo metu jūros keliais palaikyti su Etrūrija nei ekonominių, nei kultūrinių ryšių. (p. 166)

Sekančioje (kartojų- sekančioje) pastraipoje cituojama Buriano ir Mouchovos „Paslaptingieji etruskai“, kur sakoma, kad dorėnų įtaka etruskams jaučiama nuo VI a. pr. Kr.

Sekančiame skyriuje, apie finikiečius, Zubinas užduoda sąlygiškai (knygos kontekste) logišką klausimą:

Nejaugi mūsų istorikams ligi šiol nekilo labai paprastas ir logiškas klausimas: kas per „Jūros tautos“ siautėjo Viduržemio jūros regione, nepalikdama paskui save jokių pėdsakų? Juo labiau, ji sunaikindavo ne tiktai savo pėdsakus, bet ir visa tai, kas buvo žmonių sukurta ir pastatyta iki jos atėjimo- buvusių kultūrų pėdsakus, t.y. Tautų istorinę bei kultūrinę atmintį[…] „Jūros tautas“ sugalvojo mokslininkai. Kas naikino ir griovė, mes jau žinome, tad šias mitines „tautas“ paliksime ramybėje… (p.170)

Gan keista: literatūros sąraše figūruoja Kasidovskio „Biblijos sakmės“, kuriose autorius, aptardamas filistinų kilmę, gan detaliai aptarė „jūros tautas“ ir netgi publikavo egiptiečių freską, vaizduojančią tas mokslininkų išgalvotas tautas (nors, kaip jau išsiaiškinom, knygų sąrašas, ten šiaip, kad „kručiau“ atrodytų).

O štai dar nuo manęs: Ugarito karaliaus laiškai, meldžiantys pagalbos:

Mano tėve, žiūrėk: priešo laivai atvyko; mano miestai sudeginti ir mano šalys nusiaubta. Argi mano tėvas nežino, kad visi mano kariai ir vežimai Hati šalyje, o visi mano laivai- Lukos šalyje? Mano šalis palikta likimo valiai. Tegu mano tėvas žino: septyni priešo laivai padarė mums daug žalos.

Ir garsusis Habu šventyklos įrašas (tai, kiek žinau, pirmoji dokumentuota sąmokslo teorija):

Užsieniečiai sudarė sąmokslą savo salose. Vienu metų visos šalys buvo nusiaubtos ir sunaikintos. Jokia žemė neatsilaikė prieš jų ginklus: Hati, Kadešas, Karchemišas, Arzawa ir Alašija*- visos buvo sunaikintos vienų metų. [jų] Stovykla buvo įrengta Amuru. Jie išžudė žmones ir žemė tapo tuščia. Jie artėjo prie Egipto, tačiau jiems buvo ruošiama ugnis. Jų konfederaciją sudarė susivienijusios Pelesetų, Tjekerų, Šekelešų, Denjenų ir Veškešų** žemės. Jų rankos išsitiesė virš visos žemės, jų širdys tvirtos ir pilnos pasitikėjimo: „mūsų planas pavyks“.

Taip baigiasi pirmoji knygos dalis. Antroji prasideda ilgomis citatomis iš Gimbutienės, su genialiomis paties nurašinėtojo įžvalgomis:

Gyvulių augintojų paminėjimas reiškia, kad gyventojai iš savo vietų buvo išvaryti tvano nuo jūros arba labai didelio potvynio. (p.177)

Kitais atvejais, matai, migruojama gyvulius paliekant.

Zubinas teskiria vos kelis puslapius (178-187) žemę drebinančiam atradimui. Pasirodo bronzos amžiaus baltai, Halštato kultūra, skitai- visos šios kultūros yra mūsų protėviai, nuo katastrofos pabėgę trojėnai.

Tai nustatoma pagal du požymius: palaikų deginimą ir pilkapius. Aš nediskutuoju, kiek rytų Europos kultūros paveikė keltus etc., nes visa tai šiuo atvejų neturi reikšmės: Zubinas remiasi tik pilkapiais ignoruodamas visą kitą. Taip analizuojat, belieka manyti, kad išsigelbėję trojėnai išsibarstė po visa pasaulį (plius, šitas wiki sąrašas toli gražu ne baigtinis).

Nuėjęs tiek, atradėjas užkliūna už Olbijos.

Nuo šio momento jis tvirtai stoja į Gedgaudo pramintą taką, tiesą, Gedgaudinę „Olbijos pasaulinės reikšmės“ koncepciją papildydamas naujų atradimų. Olbijoje, be kitą ko, buvo rastos ir cisternos vynui laikyti. Tačiau,

anot lietuvių, germanų ir keltų mitų, žmonės tuo metų garbino ne Saulę, bet Mėnulį. O tai reiškia, kad ilgą laiką (maždaug nuo V a.pr.m.e. Vidurio iki V m.e.a.) visame šiauriniame Žemės pusrutulyje vyravo žiema. Tad kalbėti, kad tuo metu Olbijoje buvo auginamos vynuogės ir net klestėjo vyndirbystė, yra nerimta. Tuomet ką galvoti apie mūsų jau minėtas Olbijoje rastas galingas[…]cisternas skirtas vynui? (p.194)

Mat pirmiausia kilo klausimas, ką galvoti apie tokį naujadarą „vyndirbystė“, bet laimė atradėjas išnarpliojo ir savo susikurptą problemą: cisternos buvo įrengtos prieš atšalimą 1365 m. pr. Kr.

Nelaukdamas, kol skaitytojas suvirškins tokį atradimą, Zubinas ima berti Gedgaudo citatas. Tuo kaip ir viskas pasakyta apie antrąją knygos dalį. Po teisybei, jis kartais iškrypsta iš tikrojo kelio pacituoti Tacitą ir dar šį tą, bet likusi knygos dalis yra iš esmės Gedgaudo citavimas su Zubino komentarais.

Nors ne visai- jis dar pataupė parako dviem driokstelėjimams paskutiniuose puslapiuose. Pirmiausia, jam į rankas buvo patekusi „kultūrų pėdsakais“ knyga apie Sacharą, ko pasekoje, nenuginčijamai nustatoma, kad berberai- irgi lietuviai. Ir jau visai paskutiniuose puslapiuose nustatoma „Kalevalos“ trojėniška kilmė.

Tuo, ačiū Dievui, pirmoji knyga ir baigėsi.

Na, o antroji knyga „Per praeitį į ateitį“?

Ten visiškai, tas pats, tik kad antroji knyga storesnė (bent taip atrodo pusvalandį pavarčius. Skaityti abi knygas iš karto jau butų overkill).

Kaip ten bebūtų buvę, Zubinas nusipelno pagarbos: retai kuriam pavyksta savo kliedesius iškelti į tokį marazmiškumo lygį.

Tai dar kartą patvirtina skaudžią tiesą, kuria Sveikatos apsaugos ministerija per ilgai leido sau ignoruoti: jau pribrendo reikalas Vasaros 5-oje steigti Sarmatopatalogijos skyrių.

*Hatti, Qode, Carchemish, Arzawa, Alashiya

**Peleset, Tjeker, Shekelesh, Denyen, Weshesh

Share
This entry was posted in Romualdas Zubinas and tagged , , . Bookmark the permalink.

22 Responses to Katastrofiški atradimai (2)

  1. Tęsėjas says:

    Gerbiamasis „kritike“, jeigu cituoji ir dargi kritikuoji, tai elkis garbingai.
    Tamsta teigi, kad „Perkūno“ autorius rašo, jog „dorėnai etruskų kultūrą įtakojo nuo VI a.pr.m.e.“ Prašau dar kartą perskaityti Romualdo Zubino knygos „Perkūnas“ psl. 167 ir atsiprašyti autoriaus. Ten parašyta : „Etruskų meną graikų (ne dorėnai bet graikai!- tai didžiulis skirtumas) kultūra pradeda įtakoti tiktai nuo VI amžiaus“.

    • „Tamsta teigi, kad “Perkūno” autorius rašo, jog “dorėnai etruskų kultūrą įtakojo nuo VI a.pr.m.e.”“
      Taip teigia Burianas ir Mouchova. Jus tiesiog juos nusirašote.

      O dabar pasitikslinimui: Jus sakote, kad
      a) graikų įtaką etruskai ėmė jausti tik nuo VI a.
      b) sakydamas VI a. , jūs turite omenyje ne VI a. pr. Kr. o VI a. po Kr.?

  2. Tęsėjas says:

    Tamsta „mokslininke“, mokslininkai teigdami apie mitinių „jūros tautų“ egzistenciją, elgiasi tradiciškai-viską nurašo mitiniams subjektams. Siulau dar kartą perskaityti Romualdo Zubino knygą „Perkūnas“ o taip pat ir knygas nurodytas šios knygos gale pridedamame sąraše ir nerašyti nesamonių bei neklaidinti žmonių.

  3. Tęsėjas says:

    Gerbiamasis, sumaliai į vieną kruvą ir tautas bei kultūras (trojėnų, Holštato) gyvenusias dar XII a.pr.me., ir tautas bei kultūras (skitus) gyvavusias V a.pr.m.e. matosi, kad nuo šioje knygoje tamstai gautos netikėtos informacijos, galvoje pasidarė negera.

  4. kreivarankis says:

    „Prašau dar kartą perskaityti Romualdo Zubino knygos “Perkūnas” psl. 167 ir atsiprašyti autoriaus. Ten parašyta : “Etruskų meną graikų (ne dorėnai bet graikai!- tai didžiulis skirtumas) kultūra pradeda įtakoti tiktai nuo VI amžiaus”.“

    Tai, kad VI a. šiaurės Italijoje jau buvo susikūrusios gotų, langobardų ir kt. karalystės….

    • Nieko baisaus- jeigu jau Minojinė Kreta žlugo kartu su Asirija, tai etruskus „pastumti“ jau gal nieko baisaus…
      Nors, tikiuosi, Čiaumuolis gal išsamiau pakomentuos sarmatologinės chronologijos metodiką.

  5. Tęsėjas says:

    Etruskai, dorėnai, Holštato kultūra, skitai, keltai- visi gyvavo dar Senojoje Eroje ir nereikalinga kvailinti kitus ir pačiam…

    • kreivarankis says:

      „Etruskai, dorėnai, Holštato kultūra, skitai, keltai- visi gyvavo dar Senojoje Eroje ir nereikalinga kvailinti kitus ir pačiam…“ … Tačiau įtakoti etruskų menų graikų kultūra pradeda tik nuo VIa. 😀

    • Kas ir kaip ten egzistavo, jums matomai, daug geriau žinoti…
      Man, vargšui profesorių paklaidintam, teaiškų viena- kad Zubinas juodų ant balto rašo, jog tiek etruskai, tiek Halštato kultūra- tai pabėgėliai nuo 1190 m. pr. Kr.* tvano.

      * Tikiuosi Trojos karo į XII a. dar neperkėlėt?

  6. kreivarankis says:

    Gal ir nieko būtų, jei Čiaumuolis pakomentuotų čia iškylančius sarmatologinės chronologijos ypatumus, bet jei jis rimtai rengia į viešumą 5-ojo geofizikos dėsnio pristatymą, tai jo verčiau negaišinti…

    • Čiaumuolis says:

      Laba diena,

      Visų pirma, labai malonu, kad kviečiate. Aš, kaip doras Sarmatologas, būtinų būtiniausiai padėsiu šiame dispute (Visšvirkštys kol kas dar neprisijungs, matai, su amžium gimtadieniai sunkyn…)

      Pirma, tai norėčiau iš anksto postuluoti kelis dalykinius punktus.
      1. remiuosi Sarmatologo metodu (http://sarmatuva.blogspot.com/2010/04/t-aigi-mano-gerbiamieji-skaitytojai.html)
      2. viskas, ką rašau, yra pro Sarmatia Magna, Patria Hagia et Regina!
      3. gaila, kad diskusijoje nedalyvauja pats R. Zubinas, būtų įdomu jo paties nuomonę paskaityt. Na bet iš visa ko tūlas gali suprasti, kad Tęsėjas (ten-sėjęs? matyt žemdirbiška pavardė bus) yra pažįstamas su autoriumi ir susipažinęs su jo požiūrio esencija.

      Tai pasakius, galima pereiti prie reikalo esmės:
      „Laiką sukūrė pirmieji istorikai, tam, kad juo naudodamiesi galėtų paslėpti Sarmatijos didybę.“ -- Sarmatologo metodas, pirmas punktas. Matau, kad šią (dažniausią, beje) klaidą darote čia visi! Tačiau nenusiminkite, ne viskas prarasta. Pirma -- vieningos chronologijos niekada nebuvo ir nebus, dėl to bet koks datavimas yra beprasmis ir bergždžias dalykas, o ginčijatės visai tuščiai. Taip, graikai (Gereikiai) įtakojo etruskus (Druskius), ir tai darė tiek 6am, tiek ir 13am amžiuje -- viskas priklauso, nuo kokio AUC žiūrėti (pavyzdžiui, aš visad skaičiuoju nuo Sarmatuvos sostinės AUC, o Visšvirkštys turi sudėtingą lentelių ir amuletų sistemą).

      Gerbiamam Tensėjui: na, aš su jumis tamsta, nesutinku. Tačiau nereikia pykti! Juk visi dori sarmatologai anksčiau ar vėliau atsimuša į akademikų voratinklius, ir kapstydamiesi ne kartą išsikapoja vieni kitiems akis. Nereikia to!

      Kalbant apie jūrų tautas -- nieko sudėtingo čia nėra. Taip, tai tvanas. BESARMAČIŲ tvanas, kitaip sakant. Ir Ramzis (Ramiauosis) sumušė šiuos besarmačius, nusiaubusius centrinę to meto Sarmatuvą… Aš manau, kad ponas Zubinas būtų tikrai susidomėjęs Johanesburge 96-aisiais įvykusiu simpoziumu, jo metu daug apie tai kalbėjome, pateikėme kartu su Kroatijos sarmatologais parengtą modelį (beje, neužilgo, jis pasirodys Sarmatuvos puslapyje).

      Na, kol kas tik tiek, tikiuosi, kad nuo šiol diskusija bus mandagesnė, ir niekas nesiūbuos pažangos ir žinių valties (gerbiamas Tensėjau, čia prašymas jums!)

      Kaip visada, Jūsų Čiaumuolis.

  7. Tęsėjas says:

    Taip, gerbiamasis! Po 1170 m.pr.m.e. Tero ugnikalnio sprogimo liko tiktai kelios Santarino salelės. Kelių šimtų kilometrų spinduliu buvo sunaikintas visas regionas. Štai ką turi omenyje mokslininkai sakydami- „jūrų tautos“.
    Laimei to meto išminčiai -Krivių Krivaičiai, numatę ateitį, jau išanksto iš šio regiono buvo evakuave daugelį žmonių. Jų tarpe buvo ir etruskai, ir baltai, ir finikiečiai, ir kartaginiečiai. Tad visos šios kultūros yra -sesės.
    Aplamai man gaila ir tamstos, kaip žmogaus ir mokslininko , jeigu toks tiktai esi, ir šios svetainės lankytojų! Siūlau tamstai nesiimti ateityje darbų, kurie ir ne pagal tamstos galias, ir ne pagal tamstos gabumus- apsijuoksi pats ir apdergsi kitą.

  8. Tęsėjas says:

    Gerbiamasis, Tero ugnikalnis sprogo daug kartų. Praktiškai visa Balkanų praeitis, tame tarpe ir tautosaka bei teologija ir teogonija, buvo įtakojama būtent šio ugnikalnio. Jeigu tamsta atidžiai ( ne prabėgomis) kelis kartus perskaitysi Romualdo Zubino knygą „Perkūnas“, negalėsi nepastebėti, kad būtent šis ugnikalnis, iki paskutinių savo gyvavimo metų (1170 m.pr.m.e.), skirtingais laikais Baljkanų bei aplinkinių kultūrų tautosakoje ir teogonijoje, gimdydavo vis skirtingus dievus bei herojus .
    O iš Biblijos tamstos paimti kelių genčių pavadinimai nieko bendro neturi nei su knyga „Perkūnas“, nei su lietuvių kultūra ir jos garbingąja praeitimi. O, kaip regiu, tamsta nemažą dėmesį skiri būtent lietuvių kultūrai ir mūsų garbingajai bei seniausiai Žemėje praeičiai. Jeigu tai yra nuoširdu ir ištiesu taip, tai siulyčiau greičiau pakeisti savo neigiamas nuostatas garbiojo Česlovo Gedgaudo atžvilgiu. Jis ir tiktai Jis nusipelnė vadintis mūsų Lietuvos garbingiausios praeities atradėjų! Su tuo, ponai, ankščiau ar vėliau privalėsite susitaikyti!

  9. kreivarankis says:

    Klausimas Tęsėjui -- ar egzistuoja tokie klausimai apie mūsų tautos praeitį, atsakant į kuriuos Zubino ir Lileikos nuomonės išsiskiria? Ačiū.

    • say says:

      Gedgaudizmas tai savotiškas tinklinis marketingas, panašiai kaip Oriflame ar Amway. Gedgaudas tai lopšys iš kurio eina gijos. Tačiau tokio tinklo sėkmės esmė yra tame, kad užaugusios šakos tarpusavyje nepersipina, vadinasi nekyla ir prieštaravimų. Tokiu būdu visa teorija gali greitai užbujoti, savyje neturėdama prieštaravimų ir susikaldymų.

  10. Tęsėjas says:

    Visi trys tamstos paminėti lietuvių kultūros bei praeities tyrinėtojai -Česlovas Gedgaudas, Romualdas Zubinas ir Aivaras Lileikis yra beveik visiškai skirtingų laikotarpių nagrinėtojai. Todėl ir lyginti jų negalima.
    Mat, Aivaras Lileikis nagrinėja lietuvių praeitį tiktai nuo Sarmatijos atsiradimo pradžios- nuo I-jo a.pr.m.e. ir iki mūsų dienų.
    Česlovas Gedgaudas gi nagrinėja mūsų praeitį nuo I-jo t.pr.m.e. vidurio ir apsiriboja mindauginių laikmečiu.
    Romualdas Zubinas, anot jo knygoje „Per praeitį į ateitį“ pateikiamos informacijos, pasiekė kai kurių kultūrų 6000 metų , o lietuvių- maždaug 50 tūkstančių metų gelmes ir apsiriboja krikščioniškuoju laikmečiu.

    • Čiaumuolis says:

      Ir vėl jūs su savo chronologija, amžiais ir metais!!! Juk jau sakiau, tai PRIEŠTARAUJA pirmajam sarmatologo metodo principui, ir to pasekoje prieštarauja pačiam Gedgaudui (ir ne tik).

    • kreivarankis says:

      Tęsėjau, palaukit, nu nieko nesuprantu. Jūs sakote, kad jie domisi skirtingais laikotarpiais ir taip aiškinate. Cituoju:
      1. „Lileikis nagrinėja lietuvių praeitį tiktai nuo Sarmatijos atsiradimo pradžios- nuo I-jo a.pr.m.e. ir iki mūsų dienų.“
      2. „Česlovas Gedgaudas gi nagrinėja mūsų praeitį nuo I-jo t.pr.m.e. vidurio ir apsiriboja mindauginių laikmečiu.“
      3. „Romualdas Zubinas, anot jo knygoje “Per praeitį į ateitį” pateikiamos informacijos, pasiekė kai kurių kultūrų 6000 metų , o lietuvių- maždaug 50 tūkstančių metų gelmes ir apsiriboja krikščioniškuoju laikmečiu.“

      Kitaip sakant, Mindaugo Lietuva įeina į jų visų trijų tyrinėjimų sritį. Įdomu kuo jų trijų požiūriai į Mindaugo Lietuvą skiriasi ir kuo panašūs.

      Reply

  11. Tęsėjas says:

    Gerb. Kreivaranki, patikslinu:
    Aivaras Lileikis apima ir Mindauginį, ir (probėgomis) krikščioniškąjį Lietuvos praeities laikmetį.
    Česlovas Gedgaudas mūsų praeitį nagrinėja tiktai iki Mindaugo laikmečio ir labai atsargiai paliečia mūsų krikščioniškojo laikmečio pradžią.
    Romualdas Zubinas gi visiškai neliečia Mindauginio laikmečio ir, juo labiau, krikščioniškąjį laikmetį.