Katastrofiški atradimai (1)

Kaip turbūt pastebėjote, blogas susilaukė gan aktyvaus komentuotojo ir Romualdo Zubino gerbėjo, slapyvardžių Tęsėjas. Jeigu patikėsim lndp.lt forumu, tai čia pats Zubinas- dviejų monografijų („Perkūnas“ ir „Per praeitį į ateitį“) autorius, mitikos analitikas, geofizinių procesų žinovas ir šiaip vienas iškiliausių Kauno protų.

Kaip bebuvę, Tęsėjas iš manęs pareikalavo:

O ar pažįstate lietuvio Romualdo Zubino knygoje “Per praeitį į ateitį” prieš keletą metų paskelbtą TREČIĄJĮ geofizinį dėsnį, kuris dalinai ir paaiškina Žemėje klimato kaitos priežastį. […] Jug Jūs net ir tai nežinote! O gal būtent dėl to ir nenorite apie juos nieko žinoti?! Paneikite, tamsta mokslininke, su pagrindimais, kaip ir dera mokslininkui, šiuos naujus geofizinius dėsnius,

Štai jo dėsnis visame puikume. Paneigčiau, bet nematau ką. Nes jokio dėsnio Zubinas neatrado ir nepaskelbė. Tam neužtenka tiesiog paskelbti postulatą. Reikia dar proceso įrodymų ir jo veikimo mechanizmo paaiškinimo. Zubinas kol kas teturi savo paties susigalvota postulatą.

Bet, šiaip ar taip, perskaičiau aš tą jo „Perkūną“… Vargeli tu mano.

Šaltiniai

Šalia to, Tęsėjas dar nepraleido progos išaiškinti Zubino analizuotos medžiagos kiekius ir žvilgsnio platumą:

O ar teko Tamstai studijuoti Senąjį Testamentą, senovės indų šventuosius raštus Mahabharatą ir Ramajaną, šumerų ir babiloniečių šaltinius; graikų, kiniečių, indų, japonų, germanų, keltų, egiptiečių mitus, legendas, himnus? Ar teko studijuoti Marijos Gimbutienės padarytus archeologinius atradimus ir derinti juos su Romos poeto Ovidijaus Metamorfozėse paliktą informaciją? Ar teko Tamstai šiuose bei čia nepaminėtose šaltiniuose užčiuopti iš praeities mums paliktą informaciją? Jug visi šie šaltiniai yra informatyvūs ir ši informacija siejasi viena su kita nors yra skirtingų autorių bei skirtingų laikmečių.

Žinokit, net pritūpiau iš baimės- ir kaip reikės grumtis su tokių eruditų? Negi dabar ir man reikės užsikasti po daugiatomėmis japonų mitologijos studijomis?

Bet vos paėmęs į rankas „Perkūną“, lengviau atsikvėpiau- bent kurios pasaulio tautos mitologiją išmanau 100 geriau nei Zubinas, kurio pažinties su šiais dalykais niekaip nepavadinčiau „studijavimų“.

Aš nesakau, kad jis meluoja. Didžiausia tragedija ir yra tai, kad Zubinas, kaip ir Šeimys, mano, kad pasiejėti iki artimiausios bibliotekos paskaityti pažintinių knygučių moksleiviams laikytina „studijavimų“.

Zubinas įdėmiai išstudijavo knygų seriją „Kultūrų pėdsakais“ ir senovės graikų tragedijas, išverstas į lietuvių kalbą.

Su tokių žinių kraičių jis ir ėmėsi nagrinėti graikų mitologiją, ypač plačiai išnaudodamas Kuno „Senovės Graikijos mitus ir legendas“.

Kame bėda? Kuno veikalas senas, bet tai nereiškia blogas. Kunas trumpai atpasakojo Hesiodą, Homerą, Eischilo tragedijas etc., siekdamas sukurti pasakojimą patrauklų XX a. paaugliui.

Šiam tikslui tai nebloga knyga. Bet studijuoti mitologiją iš nupasakojimų perpasakojimo atpasakojimo?

Pačių Hesiodų nesinaudojimą išvis. O dėl Eischilo ir Sofoklio- studijuoti graikų mitologiją iš tokių šaltinių- tas pats kas studijuoti šimtametį karą iš Šekspyro dramų.

Nesileisių čia graikų mitologijos problemas (beveik nėra išlikę originalių versijų. Didžioji dalis žinių ateina iš Hesiodo (kuris literatūriškai apdorojo ir į vieną pasakojimą sujungė nesusijusias istorija) ir Homero (kuris darė tą patį, tik siauresnių mastų); esama skirtingų to paties mito versijų (pvz. Afroditės gimimas) ir taip toliau), kadangi su Zubino „studijomis“ tai niekaip nesusiję.

Literatūros sąraše esama ir sunkesnio svorio pozicijų (pvz. Tacitas), bet knygoje jos vaidina aiškiai antraeilį vaidmenį. Zubino įkvepėjas Gedgaudas, kurio atradimais nemažai pasinaudota, atsidurė garbingoje pirmoje šio sąrašo vietoje.

Mitai

Autoriaus metodas kiek panašus į mano naudojamą: citata-replika-citata-replika.

Koks skirtumas?

Mano replikos ir tėra replikos, pastabos apie faktologines klaidas ir logikos skyles.

Zubinas gi analizuoja mitus ir šios analizės pagrindų formuluoja hipotezę, kuri neigia visus mitologijos, archeologijos ir geologijos (+dar krūva šalutinių mokslo sričių) turimus duomenys.

Tokieims tikslams replikos pažintinės knygutės oksleiviams paraštėse- ne tai kad per smulkus kalibras, tai…

Tęsiant militaristinę analogiją, tai Zubinas- graikų hoplitas Stalingrado katile. Kad ir kaip šauniai jis mokėtų badyti persus, Stug III jo ieties nebijo. O ir iš šarvų jokios naudos, kaip priešas laksto su MP40.

Trumpai tariant, pirmi 152 „Perkūno“ puslapiai- Kuno, Homero ir Eischilo citatos (daugiausia Kuno, kuris savo ruožtu…).

Pateikęs ištrauką, Zubinas pakomentuoja: Kronas yra Teros ugnikalnis, Hera vulkaninė lava, Poseidanas- cuamis, Achilas- 1190 m. pr. Kr. tvanas, Hektoras- purvo lavina.

Kas labiausiai užknisas, kad kaip ir III dėsnio, atvejų, Zubinas savo teorijas tiesiog konstatuoja. Jo genialios idėjos jam tokios akivaizdžios, kad nereikalauja jokio pagrindimo.

Štai zubiniškos argumentacijos pavyzdys:

Anot lietuvių, germanų ir keltų mitų, žmonės tuo metų garbino ne Saulę, bet Mėnulį. O tai reiškia, kad ilgą laiką (maždaug nuo V a.pr.m.e. Vidurio iki V m.e.a.) visame šiauriniame Žemės pusrutulyje vyravo žiema (p.194).

Ir čia yra atvejis, kai jis teikiasi argumentuoti (kad ir kaip skystai). Dažniausiai jis tiesiog postuluoja, tarsi jo idėja, butų tokia akivaizdi, kad nereikalauja jokio pagrindimo.

(nežinau ar išvis verta lysti gilyn nagrinėjant tas „Heraklis- tai tvanas“ nesąmones).

Po pusantro šimto puslapių greito bėgimo per graikų mitologiją nuo Gajos gimimo iki Trojos žlugimo, Zubinas konstatuoja, kad visi jie kalba apie totalinio masto katastrofas, nepalikusias gyvųjų nei Graikijoje, nei Anatolijoje. Visos graikų mitologijos santrauka pagal Zubiną:

Visą tai verčia spėti, kad apie 1190-1170 m.pr.m.e. Įvyko baisi katastrofa: sprogus Teros ugnikalniui, vienų metų žuvo Mikėnų bei Kretos kultūros, Hetitų imperiją, Asirija ir XVIII dinastija.(p.152)

Specialiai ponui Zubinui: truputis datų iš alternatyvaus pasaulio, vadinamo „Realybe“:

Teros sprogimas– tarp 1627 pr. Kr. ir 1600 pr. Kr.

Mikėnų žlugimas- apie 1100 pr. Kr. pabaiga (LHIIIC periodas)

Kretos žlugimas- apie 1190 pr. Kr. (Knosas žlugo apie 1200 pr. Kr.)

Hetitų imperijos žlugimas- apie 1180 m. pr. Kr., kaip karo, o ne katastrofos rezultatas.

Asirijos žlugimas- 609 m. pr. Kr., babiloniečių ir medų sąjungai nugalėjus asirų-egiptiečių aliansą.

XVIII a. dinastija- pasibaigė 1292(5) m. pr. Kr., mirus bevaikiui faraonui Horemhebui. Sostą užėmė jo paskirtas įpėdinis Ramzis I. Trumpai apie Ramzio I valdymą:

his brief reign marked the transition between the reign of Horemheb who had stabilised Egypt in the late 18th dynasty and the rule of the powerful Pharaohs of this dynasty, in particular his son Seti I and grandson Ramesses II, who would bring Egypt up to new heights of imperial power.

Akivaizdu, kad taip galima tik krašte, nuniokotame katastrofos. Aplamai, nors dauguma datų gan artimos, archeologija patiekia krūvą duomenų, kad nebuvo jokios visą naikinančios katastrofos: pvz. nepaisant „oficialaus“ Kretos civilizacijos galo, grupelė kietasprandžių dar laikėsi senųjų tradicijų kone keturis šimtmečius. Taip pat yra užuominų, kad 605 m. asirai bandė bruzdėti. O ir hetitai neišnyko nuo žemės paviršiaus.

 

Čia yra nebloga vieta užduoti kelis klausimus, kurie mane kankino, skaitant knygą:

1 (geologinis klausimas): jeigu kažkas panašaus butų įvykę, turėjo likti šiek tiek nuosėdų. Sakydamas „šiek-tiek“, turėjau omenyje 6-8 metrų vulkaninių pelenų ir dumblo sluoksnį, randama visoje Graikijoje ir Anatolijoje. Tas sluoksnis turėtų būti randamas tarp Trojos VIIa ir VIIb1, Mikėnuose, Hatuše, Nilo deltoje, Knose- visur. Bet jo nėra niekur.

2 (istorinis klausimas. Atsivertus istorijos vadovėlį (tiks ir wikipedija), sužinome, kad Egipto ir Mesopotamijos istorija, be didesnių pertraukių dokumentuota jau kokius 6000 metų.

Be abejo, žinios šiek tiek fragmentiškos, bet jau jau žinome, kokius namų darbus gaudavo Ramzio I laikų mokiniai ir kad jau tais laikais buvo senų bambeklių, kurie niurzgėdavo dėl sugedusio nudienos (reliatyvi sąvoka) jaunimo, tai…

Tai ar ne per daug tikėtis kur nors Babilone rasti lentelę, kurios autorius savo draugui rašytų: „…dėkui už naujausią „intymių Izidės paslapčių“ papirusą. Ir beje, ar girdėjai- pas hetitus nutiko šis tas įdomaus?…

Share
This entry was posted in Romualdas Zubinas and tagged , , . Bookmark the permalink.

26 Responses to Katastrofiški atradimai (1)

  1. kreivarankis says:

    Klaidelė dėl Hesiodo neišvertimo. Beje kiek atsimenu, ten yra vienas puslapis sengraikiškai, o kitas lietuviškai.
    http://super.lt/product/11707/teogonija

    • Mea culpa, mea culpa, mea maxima culpa 🙂
      Pataisiau

      • kreivarankis says:

        Taigi. O va būtų ši klaidelė akivaizdus įrodymas sarmatologams, kad nieko neišmanote nei apie mitologiją, nei apie struktūrinę antropologiją, nei apie vulkanologiją, nei apie senovines japonų liaudies pasakas, nei…

  2. Tęsėjas says:

    Ponuli, niekur Romualdo Zubino darbe nerasi, kad Heraklis simbolizavo tvaną, nes autorius ne kartą knygoje „Perkūnas“ o taip pat ir priede akcentuoja, kad Heraklis tai 1365 m.pr.m.e. sprogusio Tero ugnikalnio pelenų simbolis. Tad neklaidingi skaitytojų.
    O pasaulio „Realybė“ pateiktoje lentelėje nurodytas datas pasiūlyčiau tamstai susieti su Vergilijaus „Eneidoje“, Platono „Timajas. Kritijas“, Ovidijaus „Metamorfozėse“ ir kitose šaltiniuose, pateikiama informacija.
    Man gaila tamstos, kad turėdamas tokį mizerną žinių iš praeities bagąžą, drįsti į visus praeityje būvusius įvykius žvelgti ne per anų laikų „akinius“, bet per mūsų laikų istorikų apgailėtinus „trumparegiams“ skirtus „akinius“.
    Visa tai ką istorikai, rašydami apie praeitį, sukūrė, buvo padaryta neįvertinus nei Trečiojo, nei, juo labiau, Ketvirtojo Žemės jūdėjimo dėsnių.
    Tam, kad nagrinėti praeitį, būtina ją įminti ir žinoti Žemės ir jos ašies judėjimo fiziką! O tai padaryti galima tiktai atsiribojus nuo mūsų laikų kai kurių tendencingų mokslo sryčių ir gerai pažinųs geofiziką. Patariu tamstai atsitokieti ir daugiau nesiimti daryti tai ko neišmanai! Sekmės!

  3. Tęsėjas says:

    Meteorologas Vladas Portapas knygoje „Apie tvaną ir Atlantidą“ (psl. 227) rašo: „Ugnikalnio (rašoma apie ugnikalnį Santarino saloje ) siautėjimas buvo išties klaikus…. 1947-1948 metais švedų mokslininkai laivu „Albatrosas“, o vėliau -1956-1958 metais-amerikiečių mokslininkai laivu „Vema“ vykdė okeanografinius tyrinėjimus rytinėje Viduržemio jūros dalyje….. Ką jie aptiko jūros dugne rašo ir Valdas Portapas, ir Romualdas Zubinas knygoje „Perkūnas“ (psl. 172).
    Nenorėkite, kad šioje vietoje būtų pacituota visa Romualdo Zubino knyga „Perkūnas“ ir dar šioje knygoje nurodytos 64 knygos, kuriomis vadovavosi „Perkūno“ autorius.

    • Tai įrodo tik, Teros poveikį Kretai, ką mes be tamstos žinom. Tu duomenys iš Trojos ir Ninevijos duok, nepasakojęs, kaip vadovavaisi 64 autoriais. Čia dar reikia įrodyti, kad “Perkūno” autorius nors vieną iš tų knygų perskaitė.

  4. Tęsėjas says:

    Vilniaus universiteto profesorius Zenonas Butkus dar prieš šešis metus buvo pareiškęs, kad „VU tik dėstoma Senovės istorija bet specialistu, tiriančių šį periodą, nėra“ . Dabar aš regiu ir tokios VU būvusios ir, matomai, vis dar esamos strategijos bei metodologijos, pasėkmes.
    Tad kaip galime tikėtis proveržio mūsų ikimindauginės praeities pažinime? Tu tarpu kai būtent Lietuvos mokslininkai proistorijos srityje privalėtų Pasaulyje groti „pirmu smuiku“.

    • Čiaumuolis says:

      Iš ties, grynas apsileidimas , nesutikti -- stačiai negalima. Universitetai visame pasaulyje gadina bet kokį žmogaus, kaip tyrėjo, potencialą -- taip akademikai uždeda apynasrius kiekvienam, siekiančiam pasakyti tiesą. Savo faktais, logika, ir įrodymas per du tūkstančius ar net daugiau metų pasiekė tik tiek, kad visiškai suklaidino žmones, kurie dabar Hetitų neatskiria nuo Druskių ar Gereikių..

      Todėl ir dūla mūsų senovės istorijos paminklai, aižėja šventyklų sienos ir grimzta vis gilyn rūmų bareljefai, nes niekas netiria to, užsimerkiama prieš sarmatų rašto paminklus, archeologines radimvietes ir kapinynus. Kartais net man norisi nuleisti rankas…

  5. Tęsėjas says:

    Manau, kad tamstai pats laikas nuleisti rankas!

  6. Čiaumuolis says:

    Niekados! Kol gyvasties turiu, neapleisiu kilnaus sarmatologo darbo, kaip matau ir jūs, Ten-sėjau, laikotės savo misijos. Galbūt klystate, murkdotės chronologijoje suklupęs, tačiau narsiai toliau sukatės su visu žemės rutuliu, ne vienu, ne dviem, ir net ne keturiais ciklais.

    Visiems sarmatologams -- tris kart valio!

  7. Tęsėjas says:

    Visiškai pritariu jūsų šūkiui, tačiau kviečiu ir ateityje į Lietuvos bei Pasaulio praeitį, tame tarpe ir į sarmatus, žvelgti per Žemėje vykstančių fizinių procesų akinius.

    • Čiaumuolis says:

      Kokios Lietuvos? Jei jūs būtumėte skaitė Č. Gedgaudo, J. Statkutės-Rosales veikalus, Klausęs A. Šeimio ar A. Lileikos paskaitų, jūs suprastumėte, kad Lietuva -- tik modernus išmislas. Tikrasis mūsų praeities tėvynės vardas -- SARMATUVA (arba, kaip lotynizuodavo besarmačiai, Sarmatija).

      Kviečiu jus prisijungti prie sarmatologų būrio, kurie yra akiniuoti ne tik geofizikos, bet ir teogogikos, transcendencijos, metalogikos, sanskrito ir eksitonų akiniais.

  8. Tęsėjas says:

    Anot Herodoto, Rytų Europa (nuo Uralo kalnų iki Vyslos, nuo Baltijos iki Juodosios jūros ) iki erų sanduros buvo vadinama Skitija; vėliau, anot Klaudijaus Ptolemėjo (K.P.) -Sarmatija; nuo VI-jo iki X-jo amžiaus-Gardų Rikija (Gardarikė, o gal Gardino Rikija?). Visą šį laikotarpį šioje teritorijoje, anot K.P., gyveno apie 50 genčių, kurios, apart savo kalbos, kalbėjo dar ir tarpgentine-lietuvių kalba. Beje, drauge su Gardarikija, tarp Nemuno ir Vyslos upių, gimė ir LITWO Rikija. Šią teritorija arijų Krivių Krivaitis Prutenis apie 540 metus padovanojo savo brolio Vaidevučio (tuomečio visų baltų tautų Tautos Vyčio-VYTAUTO) sūnui- rikiui LITWO.
    Taip, apie 540 metus gimė Litvorikija, vėliau šaltiniuose minima kaip Litvo-Litova-Lietuva.
    Ar svarbu, kaip buvo vadinama, svarbu, kad mūsų protėviai, anot šaltinių, lietuvių kalba kalbėjo jau prieš daugiau nei 50 000 metų. Per šį laiko tarpą mūsų protėviai, gamtos verčiami, daug kartų keliavo iki Indokinijos, iki Kaspijos jūros, iki Mažosios Azijos bei Balkanų ir dar kitur, ir tiek pat atgalios į šiaurę prie Nemuno, prie Baltijos. Garbė jiems, kad per tiek tūkstantmečių išsaugojo savo protėvių kalbą- pagrindinį kultūros elementą, kultūros liudininkę, kuri leidžia dabar mums teigti, kad Lietuvos kalba, o tuo pačiu ir kultūra, yra pati seniausia pasaulyje ir, kad be lietuvių kalbos, jokia kita kultūra neįmins praeities ir, tuo pačiu, ateities.

    • „Visą šį laikotarpį šioje teritorijoje, anot K.P., gyveno apie 50 genčių, kurios, apart savo kalbos, kalbėjo dar ir tarpgentine-lietuvių kalba. “
      Meluoji. Ptolemėjus to nerašė.

  9. Tęsėjas says:

    Daugiau ir atydžiau reikia skaityti, ponuli, ir tada neteks ginčytis dėl kiekvienos smulkmenos, nors kokia kalba susikalbėdavo Sarmatijos gentys, gali pasiskaityti ir Herodoto knygoje „Istorija“. Sąmoningai nenurodau nei knygos dalies, nei puslapio. Tai lietuvių praeities nagrinėtojui nežinoti yra didelė sarmata ir dar didesnė spraga.

  10. Tęsėjas says:

    Gerbiamasis, prašau atsiversti Herodoto „Istoriją“ psl. 219 („Melpomenė“ p.21): „Anapus Tanajo upės…“ .
    Kaip žinome Tanajo (dab. Donas) upės pavadinimas yra kiles nuo lietuviškos nuorodos -tenai. Tad kalbama apie regioną nuo Skitijos už Dono.
    „P.24. … Mat ten kartais nukeliauja vienas kitas skitas, iš kurio galima šį bei tą sužinoti, apsilanko ir helenų iš Boristenio prekyvietės ir kitų Ponto vietovių. Ten keliaujantys skitai turi gabentis net septynis vertėjus ir tvarkyti reikalus septyniomis kalbomis.“
    Neabėjotina, kad kalbama apie rytinį Juodosios jūros regioną į kurį atvyksta pirkliai ir iš Kinijos, Vidurinės Azijos, Mažosios Azijos, Graikijos, Egipto, Mesopotamijos ir kitų tolimų bei aplinkinių regionų. Ten vykdavo mūgės į kurias kiekvieno regiono pirkliai atgabendavo ir savo vertėjus. Netenka abėjoti, kad skitai atgabendavo visų šių kalbų žinovus, kurie tuo pačiu mokėjo ir visiems Skitijos gyventojams bendrą kalbą. Netenka abėjoti, kad ši bendra kalba Skitijoje, kurioje ,anot Herodoto, tuo metu gyveno per dvidešimt skirtingai kalbančių genčių, buvo lietuvių kalba. Jeigu manote, kad bendra skitų kalba buvo kita, prašau pateikti savo variantą.
    Beje, tokią pat išvadą verčia daryti ir mūsų protėvių šaltiniai.

    • Ale ilgai galvojot reikėjo kol tokį gudrą atsakymą sumastėt. Ir vistiek nieko naujo nepasakėt- tai, kad jums viskas „neabėjotina“ ir dėl nieko „netenka abėjoti“, nes viskas ir taip aišku, mums jau žinoma- galėjot nebesivarginti. Na, bet velniai nematė, bandom analizuoti:

      „Kaip žinome Tanajo (dab. Donas) upės pavadinimas yra kiles nuo lietuviškos nuorodos -tenai.“
      Iš kur čia ta daugiskaita? Herodoto Tanais (Τάναϊς) sietinas su sen. tiurk. *tanas- „ramus, tylus“ (plg. čiuv. tănăç ir kazak. tanyš -„ramybė“, tot. tyn- „ramus“)

      „Jeigu manote, kad bendra skitų kalba buvo kita, prašau pateikti savo variantą.“
      Kokia bendra kalba, jeigu 7 vertėjus gabendavosi?

      Aplamai, jus apie logiką kada nors girdėjot? Nes dėstymas čia toks: Herodotas rašė, kad skitai- neabėjotinai lankėsi ir kiniečiai- ergo lietuvių kalba.

  11. Tęsėjas says:

    Gerbiamasis, 7 vertėjus skitai gabendavosi ne tam, kad susikalbėti tarpusavyje (susikalbėti tarp savo genčių jiems užtekdavo ir lietuvių kalbos), bet tam, kad šie septyni, kiekvienas gerai mokėdamas svetimą kalbą, susikalbėtų su svečių šalių atstovais- kiniečiais, indais, persais, egiptiečiais, graikais, kaukaziečiais, asirais ir dar kitų kraštų svečiais.
    Kas link logikos, tai matau, kad kai kuriems lietuviams ne tiktai logikos trūksta bet ir savigarbos, ir pagarbos pašnekovui. Prašau man atleisti už tiesmukiškumą.

    • Man jau pradeda trukti kantrybė: jau kiek, mėnesį mes čia sukam ratus? O vis nesulaukių atsakymų į paprastus klausimus:
      1. iš kur jus ištraukėt, kad skitai tarpusavyje kalbėjo lietuviškai?
      2. iš kur jus ištraukėt tuos indus, kiniečius ir egiptiečius?

      (dar kukliai primenu, kad tebelaukiam duomenų apie vulkanius pelenus Mikėnuose ir Ninevijoje)

  12. Tęsėjas says:

    Atsakymas vienas- visą informaciją radau senųjų kultūrų šaltiniuose, kurie yra nurodyti Romualdo Zubino knygose „Perkūnas“ ir „Per praeitį į ateitį“.

  13. Tęsėjas says:

    “ Įsigylinkime į bet kurį mokslinių atradimų istorijos periodą ir nesunkiai pastebėsime, kad nepaprastai gausiais ir svarbiais laimėjimais gali didžiuotis kaip tik „diletantai“, „autsaideriai“ ar net beatodairiškai savo idėjai atsidavę „savamoksliai“, kurie mėgo laisvą minties polėkį ir, nejausdami jokių specialaus mokslo varžtų, galėjo peršokti akademinės tradicijos barjerus“.
    K.Ceramas „Dievai, kapai ir mokslininkai“, leidykla „Vilnius“ 1962.
    Jam pilnai pritaria inž. Romualdas Zubinas, Kaunas.
    P.S. Vakariečių Robert Wauchope pasisakymas yra naudingas tiktai vakariečiams ir diskriminacinis lietuvių, latvių ir estų atžvilgiu. Jeigu vadovausimės šia teorija, mes ir mūsų mokslas niekada neišbris iš tos duobės, kurioje atsidūrėme sovietmečiu ir kurioje būsime dar ilgai, jeigu manysime, kad mūsų laikai yra kažkuo tai ypatingi bet ne tokie patys apie kuriuos rašė K. Ceramas. O gal ir mūsų laikais yra „diletantai“, kurie peršoko akademinių tradicijų barjerus?! Koks skirtumas ar šie „diletantai“ trynė universitetinį suolą, ar savo namų sofą ar fotelį?

  14. Gruodis says:

    Svetainės autoriui rekomenduoju bent pradžiai išmokti rašyti lietuviškai be klaidų. Tada galbūt ir blogo turiniu susidomėsime. Nes kol kas labai nerimtai atrodo!

  15. Tęsėjas says:

    Deramai rašyti lietuviškai aš jau nebeišmoksiu nors ir kaip norėčiau. Viskam yra savo laikas. Bet neprarandu vilties, kad ateityje atsiras kvalifikuoti lituanistai, kurie rąs laiko ir nepatingės perskaityti bent dalį Romualdo Zubino knygose literatūros sąrašuose nurodytų šaltinių iš tolimiausios praeities. Jie tikrai juose aptiks kur kas daugiau nei tai pavyko padaryti knygų autoriui-lietuvių kalbos analfabetikui.

  16. Tęsėjas says:

    Atėjo metas susipažinti su šiais metais išėjusia inž. Romualdo Zubino knyga „Pažadinta praeitis“, kurioje yra gana aiškiai aprašyti III-sis bei IV-sis Žemės fiziniai judėjimai. Joje pridedami ir šių fizinių procesų vyksmo schemos bei grafikai. Manau, kad ši knyga bus gera pagalbinė priemonė abiem pusėm rasti bendrą kalbą, jeigu, suprantama, toks noras yra.