GRU analitikas Lietuvos istorijos tarnyboje

Apie Jurijaus Lipovkos egzistavimą pranešė „Lietuvos Rytas“ 2002 m. su Alvydo Ziabkaus straipsniu „Lietuviškas tekstas surašytas dar prieš 2000 metų“.

Lipovka- autorius su stipriu pasiruošimų:

J.Lipovka – buvęs Rusijos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GRU) karinis analitikas, dekodavimo specialistas, prieš 8 metus išėjęs į pensiją. Jis yra baigęs dvi auštąsias žvalgybos mokyklas, išėjo visą elitinių sovietų armijos generalinio štabo dekodavimo ir dešifravimo profesionalų rengimo kursą. Visoje SSRS tokių specialistų kasmet būdavo parengiama tik keletas.
Buvęs elitinis karininkas studijavo informatiką, lingvistiką, kartografiją, yra parašęs keletą mokslinių darbų. Jis kalba rusų, lietuvių, vokiečių, anglų, latvių, olandų kalbomis, išmano senąją graikų ir lotynų kalbas.
,,Remdamasis praeities ir šiandienos informacija, karinis analitikas privalo nuspėti ateities įvykius. Žinodamas dabartį pamėginau pažvelgti į praeitį”, – pasakojo ilgus metus žemėlapius, archeologijos ir istorijos šaltinius analizavęs J.Lipovka.

Taigi, elitinis sovietų analitikas (beje, tai sena versija. Dabartinėje autobiografijoje, jis- karo inžinierius) ėmėsi tyrinėti ilgiausią žinomą etruskišką tekstą „Liber Linteus Zagrabiensis“. Tai maždaug III a. pr. Kr. greičiausiais religinis tekstas, surašytas lino drobėje, kuri išliko gan laimingo atsitiktinumo dėka: kažkas ją panaudojo mumijai suvynioti.

Analitikos ekspertas skaito:

Sėtą […] meldėm […] visiems. Sėto bus p-a [palaimal mr-ss [mirusiesiems]. Rybos [kapo ribos] čia v- sms [visiems] vagims jiems bus. Bajsiausios mirties jiems sk-s [skirs] bausmes ir jiems sk-tos [skirtos] nežinomos r-s [rūšies] m-s [mirtinos] ligos tamsios mirs siela, maras, bajsus karas jumis ištiks. Tas, kuris palies kapą, bus mir-m [mirtim] pasmia-s [pas-merktas]
Senatvej v-s [vienas] tėvs mirė. Jis vienišas vyrs, sirgo. Mr-ss [mirusysis] buvės tašytojas Tenei.

Etruskai Seto negarbino. Tai Egipto dievas. Tenei ir gi egiptietiškai skambantis vardas. Pro Lipovka praslydo ta detalė, kad nors mumija buvo rasta Egipte, bet drobulė pagaminta Toskanoje.  Ir, beje, viena smulkmena: Zagrebo mumija- moters palaikai.

Jo kūną mes svirtėjom, skrodėm, paskui nup-m [nuplovėm] tepėm aleium [aliejum], sampuvus nuvalėm visur ištisai, skynėm jam veislus organus, plovėm žarnyną, supylėm kr[au]ją, muso[ju]s gl[eive]s, kepenys šalinome, inks[tu]s, tulžies puslę mes skrodėm, šalinom kasą, skrandį sk[rodėm]. Visą pilvą sulopėm, suvyniojom.

Toks galūnių nutrumpėjimas yra gan naujas dalykas- pirmuosiuose [realiai egzistuojančiuose] lietuviškuose raštuose jis dar vos pastebimas. Tai kaip ir viską pasako.

Beje- etruskų rašto kaip ir nereikia šifruoti. Ji perskaityti yra gan lengva, tik tiek kalba nežinoma.

Straipsnis susilaukė dėmesio ir negi griežto akad. Z. Zinkevičiaus atsako. Lipovkai užteko drasos atsikirsti akademikui… kitame laikraštyje. Lipovkos atsakas buvo išspausdintas pilveliniame „Lietuvos Aide“ ir nuo to laiko jis ten skelbdavo savo atradimus gan dažnai (maždaug tuo metų, nuo 2002 m. „Lietuvos Aidas“ tapo tribūna kone visiems pseudoistorikams- ten skelbdavosi Matulis, Jakubauskas, Vyšniauskienė ir kas tik netingėdavo). Dažniausiai tai buvo arba senųjų tekstų vertimai, arba iš jų atkurta didinga Lietuvos praeitis (mano kantrybė baigėsi, kai vieną, regis graikišką tekstą, jis iššifravo „ožiai bėgioja[…]sraigės šliaužioja“).

Šalia nuostabių dešifracijos sugebėjimų, Lipovkai būdingas ir kolosalus neišmanymas. Jeigu Statkutė ir Šeimys dar bent žino kažką apie baltų gentys, tai Lipovka po visą Euraziją vaiko aukštaičius, žemaičius, dzūkus ir suvalkiečius.

O vėliau situacija pablogėjo. Jis ėmė tyrinėti Bibliją. 2004 m. „Lietuvos Aide“ aiškino, kad analizuoja šventraštį, tam, gautos informacijos pagalba galėtu perskaityti Žemės paviršiuje užrašytus Dievo laiškus. Kaip jam su šituo baigėsi- nežinau, bet atradimai ėmė pluste plusti:

Žemė atsirado prieš šešis milijardus du šimtus penkiasdešimt tris milijonus metų kovo vienuoliktąją
Jėzus Kristus gimė šeštaisiais metais prieš mūsų erą spalio vienuoliktą dieną, aštuntą valandą dvidešimt keturios minutės, o mirė trisdešimt trečiųjų mūsų eros metų kovo dvidešimt devintą, devynioliktą valandą aštuonios minutės
medis, iš kurio buvo padarytas Jėzaus Kristaus neštas kryžius (stulpas) buvo guoba, o Dievo sūnaus odos spalva – ruda

Svarbus šaltinis Lipovkos studijoms yra monetos, kuriose telpa ištisos kronikos!

Štai profesionalaus istoriko įspūdžiai:

Vakar buvau „Žinijos” draugijos salėje vykusiame renginyje. Tiesa, išbūti iki galo nepajėgiau – trūko kantrybė.
Balandžio 5d. 18val. “Gaublio” klubo diskusija: “Atskleista praeitis – Mindaugo metraštis iš jo monetų”. Temą pristato mokslininkas – tyrinėtojas JURIJUS LIPOVKA.
(Skelbimas apie šį renginį www.zinija.lt)
Lipovka buvo kažkiek girdėtas, prieš keletą metų Valstybės dienos proga “Lietuvos rytas” paskelbė šio buvusio GRU karininko etruskų rašto lietuviškus “skaitymus”, tad eidamas į šį renginį stebuklo nesitikėjau. Buvau nusiteikęs išgirsti kokių nors faktų labai diletantišką interpretaciją, ir ėjau, tiesą sakant, tik dėl to, kad kai kas labai primygtinai kvietė, neva tai publikai bus įdomu išgirsti istoriko nuomonę.
Reikia pastebėti, kad be susinervavimo visam vakarui, iš šio renginio gavau ir šiokios tokios unikalios patirties:
1. Identifikuotas nusišnekėjimo lygmuo, kurio egzistavimu sunku būtų patikėti, nepamačius to savo akimis. Lipovka skaito paskaitą, o kelios dešimtys žmonių įdėmiai klauso, kai kurie net užsirašinėja. Trumpai sakant, Lipovka kažkur “surado” kažkokią Mindaugo “monetą” (neatpažintos paskirties daiktas arba vaizdinys), o tą “monetą” padidinęs, kelis kartus kopijuodamas kopijavimo aparatu (rezultatas: didelis pilkas blynas per visą A4 popieriaus lapą), išskaitė mažiausiai 6 Mindaugo vardus, jo titulą, apimantį, regis, virš 200 žemių, ir metraštį, rašytą dabartine rusų kalba ir išsamiai aprašantį visus Mindaugo žygius. Lektoriaus samprotavimuose buvo gana gausiai pasitelkiami ir kiti neegzistuojantys “faktai” iš neegzistuojančių metraščių, kurie betgi nebuvo monetinės kilmės, ir pagal idėją turėtų kažkur egzistuoti bei būti mokslui žinomi.
2. Paaiškėjo, kad naujasis Lipovkos “atradimas” ir vėl buvo išreklamuotas “Lietuvos ryte” (buvo leidžiamas per rankas šio laikraščio numeris su atitinkamu straipsniu). Internetinėje laikraščio versijoje šitas tekstas yra tik mokamame archyve, nemokamai – tik pati pradžia:
Mėgėjas įžvelgė, ko nemato istorijos profesoriai
Aktualijos / 2007 m. kovo 31 d. / Alvydas Ziabkus
Skelbiasi padaręs atradimą
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją tyrinėja ne tik pripažinti profesoriai, bet ir mėgėjai. Palangoje gyvenantis numizmatas, buvęs Rusijos armijos karininkas…
Apibendrinant: mačiau kelias dešimtis zombių. Kai mano kantrybė baigėsi, ir, pavadinęs Lipovką idiotu, aš išėjau, visi konspektuotojai, palydėjo mane smerkiančiomis replikomis ir žvilgsniais. Kyla klausimas: ar tie zombiai patys veisiasi, ar juos kažkas sąmoningai veisia? Mat “Lietuvos rytas”, regis, visgi nėra rengiamas kokios nors psichiatrinės ligoninės palatoje, o šitokie pasažai jame pasireiškia nebe pirmą kartą.

Šiuo metu elitinis analitikas- inžinierius rengia knygą „Paslėpta praeitis“, su kurios ištraukomis skaitytojas jau gali ir susipažinti.

Share
This entry was posted in Jurijus Lipovka, Pseudoistorija and tagged , , , . Bookmark the permalink.

2 Responses to GRU analitikas Lietuvos istorijos tarnyboje

  1. kantas says:

    žaviuosi žmonių kūryba ir jų lakia vaizduote

  2. Petras says:

    „žaviuosi“ dabartinių Lietuvos istorikų -- šarlatanų bukumu.
    Vienas geltonsnapis „istorikas“ pareiškė, kad „nepakęs gedgaudiados“. Gedgaudas pateikęs daugybę nuorodų kuo remiantis daro išvadas, bet nė vienos nuorodos paneigti šarlatanai nesiruošia, nes perskystos blauzdikės. Jie sugeba tik perrašinėti lenkų, maskolių, vokiečių ir Vatikano falsifikatus.
    Ko iš jų ir norėti, kai užsiima ne istorijos mokslo reikalais, o pasipinigavimu už internetines svetaines.
    Fantazijų moksle nereikia, reikia faktų sudėliojimo į darnią grandinę.