Nudienos Šampoljonas

Juozas Šeimys, žymiausias nudienos runologas, prisistatantis senojo rašto tyrinėtojų, didžiąją savo gyvenimo dalį pašventė senovės paslapčių atskleidimui. Ilgamečių tyrimų rezultatus jis sudėjo į dvi kvapą gniaužiančias monografijas („Gališkos runos“ ir „Egiptas, Skitai, Lietuviai runomis“), kurios aukštin kojom apvertė mūsų supratimą apie praeitį ir atvėrė naują naujus kelius egiptologijos mokslui.

Juokauju…

Kai pirma karta knygyne pamačiau ir pavarčiau „Gališkas runas“, greitai nusprendžiau, kad pats kvailiausias dalykas koki tik esu skaitęs (sekanti mintis buvo apie be reikalo naikinamus miškus).

Nors pastaruoju metų į šį titulą atsirado daug stiprių kandidatų, Šeimys išlieka ryškiu favoritu.

Taigi, jūsų dėmesiui- šešių dalių filmas, plačiajai visuomenei pristatantis šeimologijos pagrindus.

[Aš pabandžiau užrašyti Šeimio monologą, bet įpusėjęs pirmą dalį supratau, kad nebeištversiu. Be to, runologo kalbėjimo stilius yra… na, savotiškas. Geriau jau jis butų tapęs komikų. Užrašius šios intonacijos dingsta, o tai šiaip tai ar taip geriausia šios „dokumentikos“ dalis. Be to, nesunku pastebėti, kad Šeimio kalbėjimui trūksta nuoseklumo. Užrašius viskas atrodo dar kraupiau. Tad šiam kartui, užuot dėjęs citatą, nurodysiu laiką vaizdo įrašę. Truputi nepatogu, bet ką padarysi.]

Ką slepia Sarmatų runos. I dalis

0:31 – 3:08

Visai nebloga pradžia. Jeigu atmesim tą dalį, kad germanai runas perėmė iš lietuvių, tai netgi nelabai yra prie ko prikibti: runos etimologija, vartosena baltų kalbose, „futhark“ chronologinės ribos nurodomos teisingai. Beveik nėr prie ko prikibt. Na, pradžiai gal prie dviejų dalykų

1:08 – 1:35

Nedidelė smulkmena- lietuvių kalboje nėra garso „h“ (tai XX a. importuota naujovė).

2:04 – 2:22

Germanai nušlavė „druidų keltišką pasaulį“? O kartais tai ne romanizacijos padarinys? Aš gan tikras, kad 300 – 400 Romos valdymo germanams daug darbo nepaliko. Juo labiau, kad kai į Romos imperiją įsibrovė germanai, vakarinė imperijos dalis jau buvo stipriai christianizuota.

Bet aplamai, trys pirmos minutės gan tikslios. Toliau bus blogiau.

4:15 – 4:54

Apie Rosetos akmenį, Kanopo ir Memfio dekretus turbūt girdėti neteko? „Kleopatra“ ir „Ptolemejas“ išties buvo pirmieji Šampoljono (Champollion) iššifruoti žodžiai, tačiau teigti, kad visas Šampoljono iššifravimas eina iš šių kartušų ženklų taikymo likusiam tekstui yra kolosalus nusišnekėjimas.

Šitie kartušai čia dėti tik tuo, kad jie iki šiol naudojami kaip hieroglifų dešifravimo pavyzdys pažintinėse knygelėse jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams. Na, pavyzdžiui tokiose, kokia naudojasi Šeimys.

Supraskit teisingai: aš neturiu nieko prieš spalvotas mokomąsias knygutes. Aš net labai už. Bet kai tokio kalibro artilerija pasitelkiama įrodinėjant teorijas, turinčias pakeisti supratimą apie senovės pasaulį… tai nuteikia skeptiškai.

Beje, apie Šampoljoną. Jo sėkmės paslaptis- tai, kad jis per galvą ritosi, kad tik gautų geriausią prieinamą informaciją. Ir XVIII a. Grenoblio paaugliui surasti šaltinių Avestos, Amhari ir Ge’ez kalbų pamokoms buvo daug sunkiau, nei XX a. Marijampoliečiui gauti porą kokybiškų Karnako freskų nuotraukų.

5:27 – 6:09

sena miela giesmelė: „mokslininkai- durniai, ir tai geriausiu atvejų“.

Ką slepia Sarmatų runos. II dalis

Pradžiai užmeskime akį į klipo pavadinimą: „heroglifai senovės kalba panaši į senovės lietuvių“.

Trumpai tariant- hieroglifai nėra kalba.

Na o dabar apie vargšą Tutanchamoną:

0:12 – 1:38

Lamos iš ties kunigai, bet visai kitoje vietoje ir visai kitų laikų.

Papa- kunigų tėvas: vėlgi visai kita vieta, visai kitas laikas. Papa– italų kalbos žodis, kilęs iš lotynų pater. Lotynų kalba yra kalba, kurios „ronyjant“ šitą sarkofagą dar nebuvo.

Bet, aišku, svarbiausias atradimas, tai kad čia Cheopso sūnaus karstas.

Faktas Nr. 1: Tutanchamonas gyveno1341 – 1323 pr. Kr., priklausė Naujosios Karalystės XVIII dinastijai ir tame sarkofage rasta mumija yra būtent tokio senumo.

Faktas Nr. 2: Cheopsas (tikrasis vardas, beje, Khufu) mirė apie 2560 – 2570 pr. Kr. Tai Senoji Karalystė, IV dinastija.

Tarkim, argumento dėlei, sutikime, kad mokslininkai apsiriko ir „ne joks“ ten Tutanchamonas. Tačiau net ir tuo atvėju, tai yra XIV a. pr. Kr. mumija, kuri vargiai tinka į sūnūs XXVI a. pr. Kr. faraonui.

Beje, Tutanchamonas nežuvo. Jis mirė nuo maliarijos.

2:26 – 6:20

Svastikos tai aš niekaip neįžiurių. Tik keturias hieroglifų eilutes, perskirtas vertikaliomis linijomis.

Aplamai tam, kad atpažintum Izidę ir Ozirį, ne Šampoljono nereikia. Helenizmo laikotarpių Izidės kultas išplito po visą graikakalbį pasaulį, vėliu- Romos imperijoje. Apie juos yra nemažai graikiškų ir lotyniškų šaltinių.

Be to, Ra- vyras su sakalo galva.

Astartė (Ištara) ir Temidė nieko bendro su saule neturi. Astartė buvo garbinama kaip karo ir meilės deivė (žavus derinukas), o Temidė- antraeilė graikų dievaitė, atsakinga už teisingumą.

Dėl sudeginimo. NIEKADA. Absoliučiai ir kategoriškai. Jeigu senovės egiptiečiui apie tai užsimintum, jis reaguotų lyg būtum išprievartavęs jo seserį. Nors ne- dėl sesers jis taip nepyktų.

Reikalas tas, kad pagal egiptiečių mitologiją, siela (tiksliau- sielos, egiptiečiai jų turėjo tris ar keturias) yra priklausomos nuo kūno. Tam jie ir užsiiminėjo balzamavimų- jeigu neišliks kūnas, nebus ir pomirtinio gyvenimo, nes sunaikinus palaikus, žūva ir sielos (ar kažkaip tai panašiai- aš niekada iki galo neperpratau Egipto mitologijos, bet kūnas jiems reikalingas).

6:20 – 6:31

Jeigu toks judėjimas būtų vykęs, gan neblogi šansai, kad apie tai būtų išlikę kokių nors įrodymų.

Beje, aplamai egiptiečiai buvo žinomi kaip nepataisomi egocentriški snobai, kuriems buvo nusispjaut kas vyksta už Nilo slėnio ribų. Be abejo, faraonai siekė praplėsti savo valdų ribas, bet socialinėje sferoje tai vyko skirtingai, nei pvz. Romos imperijoje. Tai buvo labai uždara ir konservatyvi visuomenė, savo pažiūromis į užsieniečius gan panaši į tai, ką šiandien JAV vadina „redneck“.

7:27 – 9:17

Šeimio kalbėjimas aplamai „šokinėjantis“, bet čia, ypač nuo maždaug 8:45…

Kas nors ką nors supratot?

Ką slepia Sarmatų runos. V dalis

Čia Šeimys nagrinėja senovės lietuvių karinius apdovanojimus, kurie „buvo iš Lietuvos išvežti“.

Bėda tik tą, kad Lietuvoje jie niekada ir nebuvo.

Šeimys eilinį kartą neturi supratimo apie ką šneką. Atkreipkit dėmesį į

5:21 – 5:30

Gudme Funen- tai ne „kažkoks veikėjas“, o dvi archeologinės radimvietės Danijoje. Gylus, daugiametis įdirbis studijuojant runas matomas iš tolo.

Šitie „medaliai“- tai germaniški (nors hunai juos išplatino iki Indijos) papuošalai (greičiausiai turėję ir maginę- apsauginę reikšmę). Medalionai, paprasčiau šnekant, bet jiems taikomas specialus terminas „brakteat“.

Šeimiui papuolė 12, bet jis teisus spėdamas, kad jų yra ir daugiau. Daug daugiau.

Gudmes lobis- žiedas, romėniška moneta ir 9 brakteatai. Pagal Šeimį, tai šito gero savininkas buvo koks nors žemaičių   Rembo. Arba turėjo pažinčių Mihanduko aplinkoje.

Ką slepia Sarmatų runos. VI dalis

0:13 – 0:48

Niekas tiek nepasako apie keltų druidus, kiek germanų šventykla.

„Patvarkęs“ šventyklą, Šeimys po to dar atiduoda duoklę patriarchui Č. Gedgaudui, bet eikim prie esmės. Vien jau tai, ką pasakiau anksčiau pakankamai demaskuoja šitą veikėją, bet geriausia dar prieš akys.

Aš tikslingai prašokau trečią ir ketvirtą dalys, kadangi jos geriausiai tinka apibendrinimui.

Jose Šeimys analizuoja Kensingtono stelą. Tai yra runų įrašas, rastas Minesotos valstyjoje, JAV ir siejamas su Vynlando vikingais.

Viena bėda- tai falsifikatas. Šias akmuo buvo rastas tokio Olof’o Öhman’o, fermerio ir emigranto iš Švedijos, kaip tik tuo metų kai Vynlandas dar buvo karštos  ir gausiai aptarinėjamos naujienos. Nors pats Öhmanas dievagojosi, kad apie tokius dalykus, kaip runos, nieko nenutoukia, bet jo namuose visgi buvo rastos kelios šios tematikos knygos. Pridėjus tai, kad įrašę sumaišytos runos iš skirtingų laikotarpių, modernias žodžių konstrukcijas ir pačias akmens radimo aplinkybes ( Öhman’as teigė, kad rado akmenį raudamas kelmą, kurio šaknis buvo jį apsivijusios- tiesioginė aliuzija į skandinavų mitologiją), visą šitą reikalą buvo galima pamiršti ir draugiškai paplekšnoti fermeriui per petį už šaunų pokštą. Bet nutiko tas pats, kas nutiko su Turino drobule.

Esmė tokia: Kensingtono akmens įrašas padarytas švedų kalba ir skandinaviškomis runomis.

O tai lyg ir rodytų šiokias tokias spragas Šeimio metodologijoje.

 

[nuotraukos iš klase.lt ir Danijos nacionalinio muziejaus tinklapio]

Ir dar priedo (jeigu kam pasirodė, kad šis įrašas trumpas): blogerio Kalafijoro įrašas.

Share
This entry was posted in Juozas Šeimys, Sarmatai and tagged , , , , , , , . Bookmark the permalink.

30 Responses to Nudienos Šampoljonas

  1. Aras says:

    Tokių tinklalapių reikia kuo daugiau.Vien ignoravimu su šitais kretinais kovoti nebeįmanoma.Psichozė ima viršų,o kretinai jau grupuojasi.Reikia būtent taip,nuosekliai ir profesionaliai komentuoti jų komentavimus.Labai sveikinu „blogo“ autorių,kad paaukojo savo laiką ir sveikatą paaiškinant psicho kliedesius.Kas man sudėtingiausia suvokti,kad yra žmonių,kurie šitom nesąmonėm šventai tiki.Proto negalios pensionai tiesiog rauda tokių mokslininkų…

    • Ignoravimas gal dar būtų gerai. O tai Lileika jau sugebėjo ir VU paskaitą pravestį. Kažkaip per pastaruosius porą metų jie gan rimtai sujudėjo.

  2. kantas says:

    🙂

    o kas čia blogo, nu perrašinėja dar vieni istoriją užpildydami virtualų vakuumą

    kuo daugiau įvairių versijųm tuo platesnis besidominančių skaitytojų ratas ir atsirandantys prieštaravimai

    taip savaime atsiras kritinis mąstymas, verčiantis savarankiškai nueiti ir į muzijus, ir po valstybes pakeliauti ir vaikams paaiškinti, jog viiso tuo kuo mokina -- tai ti mažytė dalis tiesos, o gal apskritai fantazija vieno žmogaus

    gyvenimas tampa daug įdomesnis žinių laisvoje konkurencijoje, kurioje kiekvienam subjektui atsiranda galimybės pasireikšti

    va, matai, nebuvau klydęs dėl tavo rašinių.. kai pradėjai blogą vesti; chaosas tai evoliucija

  3. kreivarankis says:

    Šiaip jau tas Šeimys pats yra įdomus tyrinėjimų objektas psichologams ir psichoterapeutams. Kiek su tokiu gali susišnekėti normalus istorikas, manyčiau, yra atvirkščiai proporcinga pastarojo kompetencijai. Vat iš psichologinės pusės tas Šeimys ir įdomus, tik per daug tokių besiklausant labai nesmagiai pradedi jaustis žmogus… Tarsi kokioje ligonių palatoje -- iš pradžių lyg ir įdomu, nes viskas nauja (turiu omeny patį žmogų, o ne jo „teorijas“), bet po to supranti, kad tai yra praktiškai nepagydoma ir atėjus realiam būsenos suvokimui apima nerimas.

  4. Aras says:

    Čia yra dar viena nuoroda į straipsnį Respublikoje apie pseudorekonstruktorius.Manau jie priskirtini bendrai „neįgalių intelektualų“ kategorijai 😉 darhttp://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/valdovu_rumus_reprezentuoja_megejai/

    Beje ruošiuosi tokių straipsnių parašyt ir daugiau,bei pasinaudoti Jūsų blogo erdve juos skelbiant.Artimiausias bus apie GSK(KAMo garbės sargybos kuopa) „Kunigaikščio Algirdo asmens sargybinius“.

    • Palauk, šitas “Antikos karys”, kartais ne ta pati kompanija, kur vienas veikėjas buvo šarvuotę iš skalbimo mašinos pasidaręs?

      • Aras says:

        Taip,čia ta pati goblinų armija,kuri vietoj skydų naudoja „Žigulio“ dureles,o šalmus darosi iš metalinių šiukšliadėžių…

  5. kreivarankis says:

    Dar galima būtų pažymėti, kad autorius neleistinai užleido vieną iš sričių, lyg ir priskirtinų jo interesų laukui… Turiu omeny istorinius romanus, kuriuose „kūrybiškai“ pateikiama Lietuvos istorija.

    • O ką tu čia tiksliai turi omenyję? Ažurka? Aš, turiu pripažint šios srities perdaug neįšmanau. Kažkur 1995 m. bandžiau skaityti „Amžiną Lietuvos vainiką“, tai matomai nuo to karto alergiškas.
      Na, matyt, reiks pradėt vėl skaityti.

    • Aras says:

      Ar nereikėtų mūsų gerb.autoriui padėti,užuot davus tik patarimus.Žmogus jau ir taip kiek laiko ir sveikatos padėjo knisdamasis po istorijos invalidų šiūkšlines,o dar priverst jį skaityti „menininkų“ fantazijas būtų per žiauru,ir taip turbūt nabagas Saulės nemato.Reikėtų kada Ja paskirt kokią reabilitaciją pvz.Alaus namuose 😉 -aš statau 🙂

  6. kreivarankis says:

    Taigi,
    čia apie Mindaugą… „Pirmoji knyga, kurioje taip vaizdžiai atkuriama Mindaugo laikų didžioji Lietuvos kunigaikštystė. Atskleidžiama, kaip Mindaugas negailestingomis kovomis, išmintingumu bei įžvalgiu gudrumu sujungė baltų žemes į vieningą Lietuvos karalystę.
    Tai pasididžiavimo ir patriotizmo senąja Lietuvos istorija kupina knyga.“

    http://www.patogupirkti.lt/book/book.asp?isbn=9955682515

  7. kreivarankis says:

    jis gi jau visą kalną prirašė 🙂

  8. Paukštis says:

    pseudohistorian, o jūs buvote tada, kai VU skaitė paskaitą Lileika? Prisimenu, kai vos pilvas neplyšo ten esant.

    • Ne, tik Lileikos saite parmečiau. Buvo, kiek pamenu, kažkoks „tusas“, tai sprendimą priemiau ne Lileikos naudai 🙂
      Kiek mačiau, tai vyras savo „stiliuką“ laikė, patvirtindamas Einšteino pastebėjimą: “ Only two things are infinite, the universe and human stupidity, and I’m not sure about the former“

  9. Paukštis says:

    Vienu žodžiu, buvo daug juoko. Pradžioje gan nuosekliai kalbėjo nesąmones, bet vėliau perėjo prie labai drąsių argumentų ir oficialiam oponentui Tomui Baranauskui teko jį suvaryti į miltus. Galų gale apsijuokė su internetiniu puslapiu, kuriame rodė apie popiežiaus legato oficialų atsiprašymą… (nedetalizuosiu). Kokie 20% publikos buvo akivaizdžiai Šeimio istorijos gerbėjų ir pan. Tiesą sakant, nebuvo net gaila tų 20 litų, nes vitaminas C visad pravers.

    • Jei gerai pamenu, ten buvo ne atsiprašymas, popiežiaus legato rapotas apie jo kelionę į Lietuvą 1261 m., situacijai tirti, kuri Lileika rado Vatikano archyvuose. Per kelias minutes „Vatikano archyvai“ virto į newadvent.org/, o sencacingas dokumentas- į sakynį, kad Mindaugo laikais krykščionybė Lietuvoje neįsitvirtino. Arba, kažkas tokio. Mano galva, čia vienas iš dviejų:
      arba Lileikos smegenėlės viską perdirba pagal jo a priori versiją, arba jis gerai žino, kad jo sektantai patys niekada knygų neskaito, tai galima pliurpti ką nori.

      O šiaip gaila, kad Lileika tolsta nuo Sarmatijos temos- kartais išties smagiai nusišnekėdavo.

  10. Paukštis says:

    Taip taip, jūs teisus, tiesog nenorėjau detalizuoti to momento, nes nėra jis čia esminis (atsiprašymą jis minėjo kažkokiam kontekste (nepamenu tiesiog -- seniai tas seminaras buvo). Džiugu, kad žinote. T. Baranauskas išsamiai apie tą situaciją rašė balse. Man atrodo Lileika gerai žino, kad vėjus kalba, bet taip bando išgarsėti. Gaila, kad, matyt, nekvailą žmogų sugadino istorija. Panašiai nutiko su M. Juškausku, kuris vaikė policininkus su teisiniais argumentais, bet pasirodė Pūko laidoje „Kitokia Lietuva“ ir atsisveikino su sveiko proto žmogaus įvaizdžiu.

    O ten youtube „Juozas Šeimys -- metodai -- kaip runų „žinovas“ lotyniškas „runas“ vertė “ kartais ne jūs pgaminote? Nes jau klasika virto tas video.

    • Atsiprašymas čia kartais ne Cidziko išsišokimas pabaigoje? (nepamenu, ko jis ten norėjo, bet kažkas apie moralines kaltes ir visai ne į temą).

      “ Panašiai nutiko su M. Juškausku, kuris vaikė policininkus su teisiniais argumentais, bet pasirodė Pūko laidoje “Kitokia Lietuva” ir atsisveikino su sveiko proto žmogaus įvaizdžiu.“

      Neblogas kadras. Jis dabar į vyriausybę ir prezidentūrą siuntinėją raštus, reikalaudamas pripažinti Sarmatiją. Užjaučių aš tuos klerkus, kuriems tenka jam atrašynėti.

      „O ten youtube “Juozas Šeimys – metodai – kaip runų „žinovas” lotyniškas „runas” vertė ” kartais ne jūs pgaminote? Nes jau klasika virto tas video.“

      Kad ne. Aš kažkada bandžiau sukonstruoti atsakymą tam Lileikos pasisakymui „iš balkono“ (regis trys dalys į youtube sukeltos), bet užkniso su „video maker“ knibinėtis.

      P.S. Galima ir tujinti, internetas visgi.

  11. Suduvis. says:

    Šampoljonas tikrai išifravo Ptolomejaus ir Kleopatros uzrasus… Ir tikrai ten buvo pati šifravimo pradzia… Pasiskaityk knyga „Hetitai“ Tas kas daug kritikuoja ir dedasi protingas,is ties toks nera… O Šeimys šaunuolis, nors ir kaikur padaro klaidu…

  12. ... says:

    Nu jus man ir asilai komentatoriai;
    linkejimai….

  13. Na kam taip bandyti išjuokti žmogų kuris bando atverti duris į naujovę.Ar pavydite?Atsistokite prieš auditoriją ir išsakykite savo nuomonę ,kaip tai daro Juozas Šeimys.Juk laikas viską išlygins ir parodys ,kas yra teisus!Leiskime žmonėms reikšti savo nuomonę laisvai ir netrukdykime jiems ,-tai būtų geriausias progreso žmonijoje nešėjas“Laisvai reikšti savo atradimus ir iš to išplaukusias nuomones“
    Su pagarba visiem!

    • O kas konkrečiai bando užkirsti jam kelią? Kas gi tie jam trukdantys niekadėjai?
      tsistokite prieš auditoriją ir išsakykite savo nuomonę ,kaip tai daro Juozas Šeimys. Ir atsistojau, ir pasakiau*-- mano nuomone Šeimys yra rinktinės veislės blevyzgotojas.
      Juk laikas viską išlygins ir parodys ,kas yra teisus!
      Pani ir ponios, jūsų dėmesiui- iki kaulų smegenų įgrisęs argumentum at posterus, dažnai propaguojamas susimovusių politikų: palaukim mielieji, ateityje atsvers visos čakros ir mes sužinosime visą tiesą, o kol kas nesmerkime ir vertinkime Šeimio nuomonę lygiai su Gudavičiaus.

      Tik klausimėlis: kodėl, mes turėtume laukti. Kokio išganymo reikia sulaukti, kad butų galima pasakyti kas teisus: Šeimys, ar visi istoriją išmanantys žmonės in existence .

      * Komentatoriai, „pamirštantys“ perskaityti, ką komentuoją, jau ima erzinti.

  14. Dažnai būna taip,kuo daugiau priešininkų tuo didesnis populiarumas išauga.Arba jei tave puola ,vadinasi daraisi populiariu.
    Kas norės pasiims tą teoriją ,o kas norės atmes,-manau kad reikia labiau tolerancijos.
    Pagarba visiems.

  15. Tangas says:

    Dabar turės darbo tautiniai runologai
    tuoj paaiškės kad monetos kaltos Balbieriškyje
    http://tv.lrytas.lt/?id=13408180821340335990

  16. Kas mato ir netiki savo akimis, tas neregys protu... says:

    Ištrauka iš Albino Jovaišos knygos „Martynas Mažvydas“ (25 p. pask. pastraipa).

    „Lietuvių kalbos vartojimą bažnyčiose 16 a. pradžioje ir anksčiau svariai argumentuoja 1962 m. radinys Vilniaus universiteto Mokslinėje bibliotekoje. Bibliotekos darbuotoja O. Matusevičiūtė, tvarkydama senuossius fondus, rado lietuviškus poterius (24 eilutes), ranka įrašytus lotyniškos knygos paskutiniame tuščiame puslapyje. Knyga „Tractatus secerdotalis“ („Traktatas kunigams“) išleista 1503 m. Vakarų Europoje (Strasbūre). Joje rašoma apie sakramentus ir kitus kunigams svarbius dalykus. Knyga įrišta daruge su kitomis trimis knygomis į vieną konvoliutą (rinkinį). Taigi ji visą laiką buvo Vilniuje. Įrašyti šie poteriai: Tėve mūsų, Sveika Marija ir Cikiu ingi Dzievą Tėvą. Tekstas užrašytas 16 a. pradžioje, gal net pirmame dešimtmetyje, ir yra senesnio vertimo iš lenkų kalbos nuorašas (LEBEDYS,PALIONIS, p.31,33). Tad lietuvių raštijos pradžią, remiantis šiuo faktu, reikia nukelti į 15 a., nors tikriausiai dalis poterių, kaip kalbėjome, į lietuvių kalbą buvo išversti 14 a. pabaigoje, pradedant lietuvių tautos krikštą.“

    Mus domina „Tractatus secerdotalis“ t. y. „Traktatas kunigams“. Pamėginkime išsiaiškinti, ką šie žodžiai ištikro reiškia. Jokie lotynų kalbos žodynai mums nereikalingi, pakaks lietuvių, rusų kalbos žinojimo ir žinojimo, kad senovėje rašant dažnai būdavo praleidinėjamos balsės (a,e,i, o, u). Dar reikia paminėti, kad lotyniska „c“ yra skaitoma kaip „k“. Taigi…skaitome iš kairės ir bandome išskirti atpažystamus žodžius…

    TRAKTATUS – T(a) RAKTA ATUS US – tai raktai mirties už – tai raktai už mirties.
    Arba TA RAKTA ATUS TU(O)S – tie raktai mirtis duos.
    Arba TA RAKTA TU(O)S -- Tie raktai duos.

    SAKERDOTALIS – SA KER(U) DOTA SILA (sk. nuo galo) -- ČIA KERŲ DUOTA JĖGA.
    Taigi pilnas lietuviškas „Traktato kunigams“ vertimas yra „Tie raktai duos čia kerų duotą jėgą“.

    Įdomu, kokia magija užsiiminėjo dvasininkija ir užsiiminėja iki šiol, jeigu jiems būdavo reikalingi štai tokie magijos „vadovėliai“. Ir kaip gi čia taip gaunasi, juk visus pagonius apšaukdami magais, raganomis (turinšiomis gana Ra – šviesos) degindavo ir kankindavo, o štai patys tuo pačiu kokia velniava užsiiminėjo? Gal būt į šį klausimėlį atsakys žodelis „poteriai“.

    POTERIAI – POTERIA I – Praradimas i (sk. rusiškai). I – tai kaip kiniečių žinoma gyvybinė energija „in“.

    Štai dar vienas įdomus atvejis.

    Ištrauka iš Juozo Jokubausko knygos „Lietuvių tautos priešistorinių amžių istorija“ (485pusl).
    „Aestiorum gentes. Tokį pavadinimą, kurį ką tik paminėjome, pirmą kartą savo parašytoje knygoje „Germanija“ panaudojo Romos imperijoje išgarsėjęs rašytojas bei istorikas Kornelijus Tacitas m.e. pradžioje 92 m. Kodėl jis tokį vardą parinko, ši mįslė istorikams tebėra nepakankamai išspręsta. Pavadinimas turėjo būti skiriamas Estijai. Romėnai lietuvius vadindavo lithuėnen. Kaimyninės šalys
    lietuvius taip pat vadindavo lietuviais, o jų gyvenamą šalį vadindavo Lietuva. Tam tikrų neaiškumų sukelia ir kiti pasisakymai. Tacitas visą šalį pavadino Germanija, tačiau iš aprašymų paaiškėja, kad knygoje minimos nevisiškai germaniškos tautos.“

    Taigi, AESTIORUM GENTES.
    AESTIORUM – skaitome iš kairės ratu: A(E)S ESTI ORUMA(E)S – aš esu orumas.
    GENTES – ES T(U) GEN(U). Rezultatas rodo, kad galūnė es yra netinkama. Torėtų būti žodis GENTIS. Tuomet gautūsi IS T(U) GEN(U) – iš tų genų.

    Lengviausia juoktis iš to, ko nesupranti!…

  17. Mus domina „Tractatus secerdotalis“ t. y. „Traktatas kunigams“. Pamėginkime išsiaiškinti, ką šie žodžiai ištikro reiškia. Jokie lotynų kalbos žodynai mums nereikalingi
    Tai aišku, kad nereikalingi, kur gi jau ten žodynas prieš astralines ponulio įžvalgas.
    pakaks lietuvių, rusų kalbos žinojimo
    Nu, lietuvių suprantu kodėl, bet prie ko čia rusų kalba? Taip jau išėjo, kad mokykloje tik šias dvi tesimokei? O per istorijos pamoką- kai mokytoja aiškino, kad lotynų už abi šitas senesnė- varnas gaudei ar pimpalus and suolo paišei?
    ir žinojimo, kad senovėje rašant dažnai būdavo praleidinėjamos balsės (a,e,i, o, u)
    Girdėjau, kad zvanija, bet nežinau katroj parapijoj. Kai kur senovėje taip ir būdavo, tačiau su lotynu kalba tai niekaip nesusije- šiai kalbai užrašyti vartojamas alfabetas o ne abdžadas (abjad).
    Taigi…skaitome iš kairės ir bandome išskirti atpažystamus žodžius…
    Himalajai- Gime Lajui, Papua Naujoji Gvinėja- Papuva Nauoji Gynėja ir taip toliau ir panašiai.
    Tractatus yra iš lot. tractō, kuris su lietuvių kalba susijęs tik tiek kad iš tos pačios proto-IE šaknies *tragʰ- atsirado lietuviškas traukti*.
    Secerda kilme irgi yra gan akivaizdi: iš sacer-- šventas, pašvestas**.
    Tiek tractō, tiek sacer užrašyti gerokai anksčiau nei atsirado lietuvių (nekalbant apie rusų) kalba.
    Ir kaip gi čia taip gaunasi, juk visus pagonius apšaukdami magais, raganomis (turinšiomis gana Ra – šviesos)
    Ra yra ne šviesa, o sen. egiptiečiu Saulės dievas. Katro lietuviai nežinojo iki XX a. Raganos etimologija yra skausmingai paprasta- iš regėti (t.y. numatyti, pranašauti). Tiesa, Beresnevičius bandė gaivinti nelabai populiaria teorija, kad raganaragai, bet čia jau kita istorija.
    POTERIAI – POTERIA I – Praradimas i (sk. rusiškai). I – tai kaip kiniečių žinoma gyvybinė energija „in“.
    Akivaizdu. Freud’o su Breuer’iu vaiduokliai dabar iš pavydo savo ektoplazminius nagus griaužia, matydami kaip plačiai taikomas laisvos asociacijos metodas.
    Štai dar vienas įdomus atvejis.
    Ištrauka iš Juozo Jokubausko knygos „Lietuvių tautos priešistorinių amžių istorija“

    You win.

    Nors, aišku, tamsta per daug protingas kad švaistytum laiką skaitymui, bet rekomenduoju:
    *http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.04.0060%3Aentry%3Dtracto
    **http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.04.0060%3Aentry%3Dsacer