A. Lileikos interviu

Truputi artimesnis žvilgsnis į žymiausią nūdienos Lietuvos istorijos darkytoją.

Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/05/musu-saknys-sarmatijoje/

Pokalbis su Aivaru Lileika.

kalbina Vilis Normanas

Klausimas K: Aivarai, kaip Jus pristatyti “_____” skaitytojams?
Atsakymas A: Mes tiek daug turime visokių “nusipelniusių”, “laipsniuotų”, “reikšmingų”, “tituluotų” tarsi veikėjų Lietuvoje ir tiek mažai paprasto žmogiškumo… tad pirmiausia pristatykite kaip “Žmogus”, o visą kitą, manau, gyvenime mažiausiai reikšminga.

Labai filosofiška ir gilu: vienų sakynių atskleistas mūsų butyje įsišaknyjęs dviveidiškumas ir tikrųjų vertybių atstumimas. Puikiai parinktų žodžių darna atskleidžia minties gelmę.

Čia buvo ironija, jei kas nesupratot.

Aplamai paėmus, aš irgi linkęs nesureikšminti titulatūrų, bet šiuo atvėjų žmogiškumas neturi jokios reikšmės.

Visiems pseudomokslams- nuo ufologijos iki alternativios medicinos- įgymta panieka akademinei visuomenei. Na žinot tiems pasiputėliams, kurie atidavė savo gyvenimą moksliniams tyrimams ir paaukojo dešimtmečius kad gyliau pažintų vieną konkrečią mokslo sritį. Beje tą panieka virsta entuaziastinaga adoracija tą pačią akimirką, kai kuris iš tų visokių “nusipelniusių”, “laipsniuotų”, “reikšmingų” ir “tituluotų”

Bent kiek linkteli tokių kaip Lileikos pusėn. Arba jiems pasirodo, kad linktelėjo. Pvz. Gimbutienė: lileikininkai jai pasiruošę paminklą su auksinių įrašų „Visų laikų ir tautų genijui- dėkingi sarmatai“ pastatyti.

Ir dar vienas momentas- didysis atradėjas ir neturi kaip kaip kitaip savęs pristatyti.

K: Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad esate pats kontraversiškiausias Lietuvos istorikas.

Normanas suklydo pasakęs, kad Lileika- istorikas. Geriausiu atvėjų- istorijos entuziastas.

Jūs neigiate daugybę jau atrodo nusistovėjusių tiesų. Pirmoji iš jų – civilizacijos lopšys yra Europa. Kuo galitepagrįsti šį teiginį?

Nedielė pastaba: pastaruosius pusantro šimto metų nusitovėjusi tiesa yra ta, kad Europa nėra civilizacijos lopšys.

Atsakymas A:Tiksliau būtų įvardinti besidomintis istorija. Besidomintis nuo vaikystės. Mat nuo mažumės stebindavo mūsų tyli praeitis dūlanti piliakalniuose, alkakalniuose, šventyklose ir t.t., bei nesutampantys su šiais nebyliais tūkstantmečių liudininkais istorikų paaiškinimai, kad, štai, mūsų kraštas švenčia tik tūkstantmetį … .

Vardo tūktantmetį, arba tūkstantmetį nuo pirmojo rašytinio paminėjimo. Regis, tas buvo pakankamai aiškiai pabrėžta.

Kadangi oficialioje informacinėje erdvėje rasdavau pasiteisinimų, lygtais nėra šaltinių, trūksta įrodymų apie mūsų proistorę – teko tuo užsiimti savarankiškai.

Kitaip tariant, Lileika ėmė meluoti, kad šaltinių yra daugiau nei teigia „tituluoti“.

Istorija – paprastas mokslas, faktas (rašytinis arba archeologinis) ir jo interpretacija.

Pirmai pradžiai- archeologija yra atskira mokslo šaka, ir istorijai nepriklauso., Beje, Lileikai reikėtų pereiti prie istoriosofijos- nes štai visiems tiems „laipsniuotiems“ istorija anaiptol nėra paprastas dalykas. Apšviesk mesijau…

Dažniausios klaidos – būtent interpretacijos. O jos būna įtakotos arba religijos arba politikos.

Tai aišku super- supaprastinimas, visų pirmą atmetant metodologines klaidas (kurios yra dažniausios) ir ignoruojant faktą, kad lygiagrečiai dirba kelios istorikų mokyklos, pateikiančios skirtingus požiurius ir…

Bet tai juk tik detalės, ar ne?

Nepatvirtinantys religines arba politines interpretacijas faktai tiesiog ignoruojami.

Pavyzdžių, mesijau, pavyzdžių. Liaudis pasukusi klaidingu apaštalo Tomo kelių, nepabaksnojusi netiki.

Teiginys, jog civilizacija kilusi iš Europos, dalinai esti klaidingas.

Jis klaidingas visų 100 procentu, jeigu buti tiksliam.

Didžiausia tikimybė, jog tai ką mes suprantame kaip “civilizacija” kilo Anatolijos regione, Turkijoje. Kartu su žemdirbystės-matriarchato(moterų valdžia) atsiradimu apie 10 – 12 000-mečių atgalios. Pastaroji pasiekė Europą prieš maždaug 8000-mečius.

Ne. Paprastu paprasčiausiai ne. Nėra bendro ir vieningo sutarimo dėl termino „civilizacija“. Aplamai socialiniuose moksluose tai įprasta. Tačiau aplaimai, nesiveliant į istoriosofines diskusijas, galima lengvai nubrėžti pagrindinius civiliazijos bruožus: urbanistinės bendruomenės (t.y. miestai), iš to kilanti politnė struktūra (t.y. valstybė) ir raštas, įgalinantis pirmasias dvi stuktūras funkcionuoti. Visi kit dalykai, vadinami civilizacijos bruožais yra tik šių trijų dalykų išvestinės.

Ir pirmiausia šie tris dalykai visi kartų pasirodo Mesopotamijoje. Akivaizdu, kad Lileika operuoja kitokių civilizacijos suvokimų ir tai jo teisė, bet…

Tai ką mes suprantame kaip „civilizaciją“ atsirado prieš 6 000 metų Mesopotamijoje.

Nūdien ji įvardijama kaip Boian, Hamangia, Karanovo, Starcevo, Vincos, Brūkšniuotosios Keramikos kultūros, kurios senesnės už Šumero-Egipto kultūras mažiausiai 3000-2000 tūkstančiais metų.

It štai sąmoningo melavimo pavyzdis: Hamangia ir Brūkšniuotoji Keramika yra archeologinės kultūros, o Egiptas ir Šumeras- civilizacijos. Nei Hamangia ir Brūkšniuotosios Keramikos kultūra neturėjo miestų, rašto, valstybės ir kitų civilizacijos atributų.

Net ir mums įprasto rašto atsiradimas kildinamas iš šių vietų.

Ne nekildinamas. Gimbutienė pasiulė hipotezę, kad Pietryčių Europos neolito kultūros turėjo raštą, bet šį teorija buvo atmesta, del paprasto priežasties kad nėra faktų jai paremti.

Paminėtuose vietose galutinai susiformavo matriarchalinė-žemdirbių civilizacija. Beje, tyrinėtos ir išsamiai aprašytos istorikės Marijos Gimbutienės.

Vėlgi, nereikšmiga smulkmena, bet Gimbutienė nėra  aukščiausia teisybės instancija. Tiesą sakant dauguma jos prielaidų ir išvadų buvo atmestos kaip neteisingos (nemaža dalimi dėl to, kad jos darbai buvo skirti įrodyti jos a priori nuomonę apie ikiindoeuropietišką matriarchato idilę. Kurios egzistavimas niekada nebuvo įrodytas).

Tad faktai liudija – Šumeras ir Egiptas tik šios matriarchalinės civilizacijos išvestinės; savotiškas vyrų-berniukų maištas, pabėgimas į pelkynus ir dykumas nuo Moterų Motinų valdymo.

Jeigu tik pavyktų įrodyti, kad Uro miestą pastatė atkilėliai iš Brūkšniuotosios Keramikos kultūros.

K: Jeigu Europa yra civilizacijos lopšys, kodėl vis dar OFICIALI versija yra ta, kad esame šumerų – akado civilizacijos “pasekmė”?

Stop. Prieš pora pastraipu tamsta neigėtę, kad Europa- civilizacijos lopšys ir paskelbėtę tai klaidinga šiandieninio mokslo aksioma…

Atsakymas A: Šiame regione susiformavo patriarchalinė visuomenė.

Kuri šiaip jau egzistavo visur ir visada. Matriarchato, bent jau tokio, akip ji isvaizdavo Gimbutienė ir dabar- Lileika niekur niekada nebuvo.

[ toliau nedidelis lyrinis- pseudofilosofinis nukrypimas, kuri praleidžiu]

K: Jūs taip pat teigiate, kad Lietuvos istorija kur kas senesnė nei tūkstantmetis. Kokių įrodymų galėtumėte pateikti?
A: Jei paimsime žemių esančių tarpe Baltijos ir Juodosios jūros aprašymus, atitinkančių LDK ribas, pastebėsime, jog Herodotas, Ptolemėjas, Strabonas, Tacitas, Plinijus ir t.t. šias žemes įvardina kaipo Europinę Sarmatiją. Ir tai tęsiasi ne 2 -3 metus, bet daugiau nei 2000-mečius. Daugiau nei 2000 metų! Iki pat XVIII a. Todėl darau prielaidą, jog iki susikuriant Lietuvai visas šis kraštas buvo vadinamas tiesiog Sarmatija.

Europinė Sarmatija, tai daug maž šiandieninė Pietų Ukraina. Romėnai ir graikai nelabai žinojo kas yra šiauriau ir ryčiau. Todėl visa tai, kai mes šiandien vadimane Rytų Europa ir vadino Sarmatija. Beje, jokių konkrečių rytinių ir šiaurinių Sarmatijos ribų Plinijus nenurodė, todėl Sarmatijos sutapimas su LDK- Lileikos (tiksliau- Gedgaudo) išsigalvojimas.

Jau pirmuosiuose amžiuose Ptolemėjas, vienas iš garsiausių kartografų, mini Sarmatų gentis Sūduvius, Galindus, Igyliones (Jotvingius). Išties daug smagiau būtų švęsti vienos iš Sarmatų genties – Sūduvių antro tūkstantmečio paminėjimą.

Manoma, kad Ptolėmėjaus Sudini yra baltai žinomi kaip Suduviai. Bet tai tik hipotezė.

Nors ir tūkstantmetis visai smagu… tačiau štai čia ir išryškėja religiniai-politiniai interesai. Mes pasirenkame ne savą istoriją, o mums primestą. Viską pradedame skaičiuoti nuo susidūrimo su krikščionybe. Nuo barbarų-pagonių-tamsuolių susidūrimo su šviesos-civilizacijos nešėjais Šv. Romos imperija.

Čia ne politinis angažuotumas, o šaltinių problema: baltai neturėjo rašto, todėl apie Lietuvą iki XV a. Žinome tik tiek, kiek apie ją rašė krikščionys.

Įrodymų, jog sarmatai ir baltai – ta pati tauta tiek daug, kad net keista kaip jų niekas nemato. Pradžiai pabandykite atmesti tam tikrus naujadarus, pvz. “Baltai”, “Slavai” ir “Indoeuropiečiai” . Tuomet pasidomėkite sarmatų genetika, nustebsite, jog sarmatišką geną R1a turi didžioji Rytų Europos gyventojų (įskaitant Lietuvius), bei atsikėlę į Indiją Arijai. Laidojimo papročiai, tautosaka, gyvenimo būdas, paveldas, net kalba – tiesiog akivaizdžiai tapatūs. Tačiau čia daug nesiplėsiu, daugiau galite rasti internete, kad ir www.Lietuvos.org tinklapyje.

Kairtais kila įtarimas, kad Lileika turi problemą, kuri pshilogijoje vadinama šizofrenija. Paprastai šnekant, tai gyvenimas kitame pasaulyje. Šizofrenikas, būdamas tame pačiame kambarije kaip ir jus, tvirtins kad jis yra povandeniame laive. Arba kosmose. Ir net gi ras tūkstančius argumentų patvirtinti savo teigyniams. Šizofreniko ne kiek netrikdo, kad realybė neatitinka jo smegenų kūrybos. Jis tiesiog atmeta realybę.

K: Vienas iš įdomiausių Jūsų atrastų dalykų – kad senovėje Lietuvos žemėse buvo įprasta daugpatystė. Vadinasi, senovės lietuviai nebuvo tokie dorybingi kaip mus bando įtikinti istorikai?

Visu pirma, istorikai nebando įtikinti, kad lietuviai buvo dorybingi. Tai bando daryti „sarmatai“.

Antra, daugpatystė buvo įprasta pas prūsus. Ar pas lietuvius buvo tas pats- nežinoma.

Atsakydasmas A. Lileika pateikia keletą antrinių šaltinių. Galima butų pagalvotį, kad nuo vaikystės domėdamasis istorija jis jau bus prisikasęs iki priminių šaltinių. Bet tokias nesąmones jis matomai palieka „tituluotiems“.

K: Dar viena radikali Jūsų mintis: karalius Mindaugas išsižadėjo krikščionybės ir sugrįžo prie tėvų tikėjimo. Kyla klausimas – tad nuo kada ir kaip mes tapome krikščionimis?
Atsakymas A: [1322 M.] GEDIMINO LAlŠKAS POPIEŽIUI JONUI XXII:
Didžiai prakilniam tėvui viešpačiui Jonui, Romos sosto aukščiausiajam kunigui, Gediminas, lietuvių ir daugelio rusų ir t. t. karalius.
<…>Tai ir yra priežastis, kad jūsų kilnybei šiuo laišku pareiškiame, jog mūsų pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl brolių iš teutonų namo
magistro [daromų] žiaurių nuoskaudų ir nesuskaičiuojamų išdavysčių jie visi nuo to tikėjimo atkrito. <…>
Laiške patvirtinama, jog tikrasis karalius – Gediminas, o Mindaugas mažiausiai nusipelnė juo vadintis, nes kurį laiką buvo besarmatis-atsivertęs į Kristaus tikėjimą.

Nekalbant apie tai, kad tai aplamai nesąmonė, Gedimino laiškų pagrindinė mintis kaip tik yra absoliučiai priešinga.

Šv. Romos imperijos ir krikščionybės (karinio patriarchalizmo) plėtra apie XV a. pasiekė ir vieną iš paskutinių istorinės Sarmatijos lopinėlių Lietuvą. Po kelis šimtmečius trukusių kruvinų kovų su katalikiška – ortodoksiškaja ekspansija palūžo ir mūsų kraštas. Lietuva apie 1387 – 1418 tapo krikščioniška. Jogailos ir Vytauto dėka. Mano supratimu, tai du negabiausi Gediminaičių kilmės politikai. Juk su jų mirtimi mirė ir Lietuva.

O brač. Visu pirma, Vytautą ir Jogaila galima vadinti niekšais, parsidaveliais ir dar kaip nori, bet negabiais?

Antra, Lietuva, kiek man žinoma nemirė. Jeigu jie butų tesę savo tevų politiką- tada, taip Lietuva butų neišvengiamai išnykusi, dėl ginčytis negalima.

Tiksliau Jos idėja kurta Lizdeikos-Vytenio-Gedimino.

Vienintelė įdėja, kurie tie du (nes Lizdeika tik mitologinis personažas) galėjo sukurti buvo „užkariaukim viską galim“. Tiesa sakant tai jie ir darė.

Minties vienijančios visas religijas, Europą bei Aziją.

Keikdamas „tituluotų“ politnį angažuotumą. Lileika pats užsikabino and Gedimino politinės propogandos kabliuko.

Vytautas su Jogaila pasirinko katalikybę, tiksliau lenkišką jos atmainą, o pastaroji ir suvešėjo lyg koks grybelis ant medžio, suvalgydama ir patį medį – Lietuvą, kurios dalys tuomet buvo ir Rusija, ir Lenkija.

Pala, pala… Kada Lenkija buvo Lietuvos dalis? O Rusijos tarp kitko XIV a. dar ir iš viso nebuvo.

K: Kad ir kaip žiūrėtume, Jūsų Lietuvos istorijos samprata yra radikaliai priešinga daugelio istorikų versijoms. Kaip manote, kodėl taip yra?
Atsakymas A: Istorija galima užsiimti tik tuomet kai susipažįsti su religijos ir politikos interesais. Nes tik šios dvi jėgos ją iškraipo. Kai tai supranti, tuomet vietoje istorinės kreivės (lot. curva/ curve), pradedame matyti istorinę tiesę.

Ir tas, kaip matome, pavyko tik vieniems „sarmatams“.

K: Esate ištaręs gana aštrią frazę: “Gudavičius iškastravo mūsų istoriją”. Kuo ją pagrįstumėte?
Atsakymas A: Didžioji dalis nūdienos Lietuvos istorikų tėra jaunesnieji A. Šapokos bendradarbiai papildantys jo sukurtą Lietuvos istorijos konceptą.

Pradžiai- A. Šapokos redaguotame istorijos vadovėlyje pateikta istorijos koncepcija nėra jo sukurta. Daugumo to vadovėlio dalių netgi ne jo rašytos.

Papildantys tik paveiksliukais ir keliomis naujomis citatomis. Jie greitai išsisemia. Ką nors naujo jiems sunku bepridurti . Belieka tik dergtis iš kitų konceptų arba ieškoti atitinkančių dogmatinį-tradicinį modelį. Istorija tuomet tampa apiplėšta, nes dogma tampa svarbiau nei istoriniai faktai ir jais paremtos naujos interpretacijos. Tokie aktyvūs “jaunesnieji moksliniai bendradarbiai” visuomet kastruos istoriją, nes faktus paneigiančius arba netelpančius į jų pasenusias dogmas-įsitikinimus jie stengsis ignoruoti, apeiti ir net atvirai išsityčioti. Tikri mokslininkai visuomet rinks faktus ir teiks naujus konceptus, visuomet kintančius nuo naujai atrastų faktų.

Vėlgi, eilinis išpuolis prieš „tituluotus stagnatorius“. Beje, butent „nudienos istorikai“ ir renka naujus faktus, kuria naujus konceptus- trumpai tariant dirba savo darbą. Tiesiog nei Lileika, nei jo šalininkai niekada tuo nesidomėjo ir nieko nežino, nei apie „nudienos istorikus“, nei jų veiklą.

[toliau, straipsnio pabaigai- dar truputis pseudofilosofinių paistalų]

Share
This entry was posted in Aivaras Lileika, Sarmatai and tagged , , , . Bookmark the permalink.

4 Responses to A. Lileikos interviu

  1. begedis says:

    „K: Jeigu Europa yra civilizacijos lopšys, kodėl vis dar OFICIALI versija yra ta, kad esame šumerų – akado civilizacijos “pasekmė”?

    Stop. Prieš pora pastraipu tamsta neigėtę, kad Europa- civilizacijos lopšys ir pasklebetę tai klaidinga šiandieninio mokslo aksioma…“

    Ar tu pats nematai, ką analizuoji, ar, šiaip, plaukt nemoki? Taigi Normanas ir nesakė, kad Europos žemynas nėra civilizacijos lopšys. O klausimą juk jis uždavė? Ar ne jis..?

    • Kagi, mokomės plaukti.
      Normano citata Nr. 1: „Jūs neigiate daugybę jau atrodo nusistovėjusių tiesų. Pirmoji iš jų – civilizacijos lopšys yra Europa.“
      Taigi, Normanas teigia, kad nusitovėjusi (oficiali) istorijos versija skelbia, jog Europa yra civilizacijos lopšys. O Lileika tai neigia.

      Normano citata Nr. 2: „Jeigu Europa yra civilizacijos lopšys, kodėl vis dar OFICIALI versija yra ta, kad esame šumerų – akado civilizacijos “pasekmė”
      Dabar Normanas sako, kad oficiali istorijos versija teigia, jog civilizacijos lopšys yra Azija.

      Taip, Normanas šiame interviu nepareiškė, kad jo nuomonę Europa yra civilizacijos lopšys (jis tik taip persako Lileikos žodžius, kad civilizacija susiformavo Anatolijoje), bet nepaisant to, per dvi pastraipas jis pasisuko 180% laaipsnių kampų.

      Oficiali istorija teigia arba vieną, arba kitą. Abiejų jį teigti negali.

  2. gdgf says:

    tu nematai kad Normanas neteigia o klausia ir žinovu,drabstytoju neapsimetinėja kaip tu.Tau tik vienam įdomus tas drabstymas

  3. na_va says:

    keista, kad sukurtas tinklalapis drabstytis purvais. Tai nieko pozityvaus gyvenimui neduoda.