Atlantida pagal alfa.lt

Ši šeštadienį www.alfa.lt pradžiugino savo skaitytojus straipsnių apie Atlantidą.

Deja, ne per daug kokybiškų.

Neperseniausiai delfi.lt žurnalistai įrodė, kad nesugeba į „Google“ suvesti „T- 55“ arba bent jau „tank“. Alfiečiai, matyt nusprendė jog reikia parodyti, kad ir jie neprastesni.

Tarkim, kad pavyko.

Autorė, Astra Petkūnaitė, griuvinėja tiesiog plynoje vietoje:

Bet kitiems tai tik garsaus filosofo Platono sukurta legenda, kurią jis išgarsino savo dialoguose „Timas“ ir „Critias“.

Dialogų pavadinimai yra „Timaios“ ir „Kritias“ („Τίμαιος“ ir „Κριτίας“).

Pirmasis paprastai lietuvinamas kaip „Timajas“ (kartais dar- „Timejus“*) , antrasis- kaip „Kritijas“.

Jeigu jau autorė nusistačiusi prieš pavadinimų lietuvinimą, tai aišku, galima rašyti ir originalo formą. Dažnai pateikiama ir lotyniška forma- „Τimaeus“ ir „Critias“, įsitvirtinusi daugumoje Europos kalbų. Tačiau ir čia autorei pavyksta tik pusiau. Copy/paste metodas visai gerai pavyko su „Critias“, tačiau kažkas nenusisekė su „Τimaeus“.

Arba štai:

pasak Niujorko valstijos universiteto (JAV) istorinės archeologijos kuratoriaus daktaro Charleso Orsero

Ne universiteto, o Niujorko valstijos muziejaus.

Atrodytu detalė, menkniekis, bet jie aiškiai parodo, kiek dėmesio savo darbui skyrė autorė.

Jeigu jau nesugebėta tvarkingai atsiversti wikipedijos ir „nusikopinti“ dviejų žodžių, tai ar verta tikėtis, kad dar bus „pagooglinta“ ir „Charles Orser“?

Visas Atlantidos aprašymas irgi to paties lygio sapnas:

Pasak Platono, Atlantidoje buvo Edeno sodas, kupinas brangiųjų mineralų bei kristalų.

Platonas to tikrai niekada nesakė, vien jau dėl to, kad judėjų mitologijos neišmanė.

Bet jis apibūdino Atlantidą, kaip rojaus sodą. Čia matyt norėta kaip gudriau, gavosi kaip visada: mat rojaus sąvoka vartojama kaip bendrinė, bet Edenas yra tikrinis daiktavardis.

Antra, kristalų manija yra XX a. išradimas ir Platonui jos pripaišyti nereikia. Apskritai visas straipsnis užgrūstas „New Age“ stiliaus nesąmonėmis, atlantams pripaišant superinius dalykus.

Čia dar nepeiktina- žurnalistė pasakoja apie kontraversijas- „manoma, kad Atlantida….“

Išties yra taip apie Atlantidą manančių.

Tačiau štai autorė ima pasakoti apie Atlantidos paieškas.

Yra daug skirtingų nuomonių apie tai, kur buvo Atlantida. Didelė dalis, kaip ir Platonas, mano, kad sala nugrimzdo Atlanto vandenyne. Kiti mano, kad ji buvo įsikūrusi netoli Graikijos Kretos salos. 1956 m. liepos 9 dieną salą sudrebino smarkus žemės drebėjimas, kurio metu, manoma, rasta senosios civilizacijos pėdsakų: žmogaus kaulų, dantų ir apdegusių medžių, keramikos ir kitų meno relikvijų.

Kažkaip neapleidžia jausmas, kad vėl problemos su „Google“ ir vertimų. Kažkais surasta, paskaityta, pabandyta trumpai nupasakoti. Rezultatas- totali nesąmonė.

Iš teksto aišku, kad 1956 m. žemės drebėjimas nuniokojo Kretos salą ir iškėlė kažkokios senos civilizacijos liekanų.

Pirma, tai minojinė civilizacija buvo atrasta dar 1900 m., todėl niekas dėl to per daug nenustebo.

Antra minėtasis žemės drebėjimas įvyko ne Kretos, o Santorini saloje (matyt apie ją ir galvota rašant „įsikūrusi netoli Graikijos Kretos salos“).

Trečia, patarimas visiems (rašantiems ir kalbantiems): niekada, kartoju NIEKADA, nevartokite žodžių, kuriu reikšmės nežinote. O tai pradės relikvijos iš po žemių veržtis.

Karibų salynai taip pat buvo pasiūlyti kaip galima Atlantidos buvimo vieta. Nardytojai vandenyno dugne aptiko povandeninių piramidžių, vertikalių sienelių ir į arką panašų statinį.
Įdomu, kad šie griuvėsiai neperžengia ribos, už kurios prasideda Bermudų trikampis.
Neseniai atsirado dar viena vieta, kurioje galėjo gyvuoti Atlantida – Pietų Amerika. 1965 m. daktaras Robertas Menziesas su laivu „Antanas Bruun“ plaukiojo netoli Peru pakrantės ir fotografavo vandenyno dugną. Iš nuotraukų, padarytų 6000 pėdų gylyje, matyti daug vertikalių stulpų ir sienų, išdailintų raštais.

Perrašinėti viską, ką išmeta „Google“ įvedus „Atlantis“, gal ir smagu, bet ar kaip su žurnalisto amato reikalavimais? Ar nevertėtu, prieš trimituojant apie šiuos stebuklingus atradimus, bet kiek pasidomėti, kas rasta ir ar išties kas nors rasta?

Štai kad ir naujausias atradimas:

2009 m. už 990 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Afrikos krantų Atlanto vandenyno dugne aptiktas didžiulis taisyklingas stačiakampis. Atlantidos paieškų entuziastai nudžiugo, kad tai gali būti ilgai ieškota paskendusi sala. Tokie spėjimai buvo iš karto paneigti, bet, pasak Niujorko valstijos universiteto (JAV) istorinės archeologijos kuratoriaus daktaro Charleso Orsero, šis atradimas esąs „nepaprastai įdomus“ ir vertas išsamesnių tyrimų.

Šiuo atveju netgi galiu tiksliai pasakyti, nuo kur nusirašyta: nuo „The Sun“- stambiausio D. Britanijos bulvarinės spaudos organo. Bet čia tik pirminis šaltinis. Autorė aiškiai nusirašė ne nuo jo, nes „atradimo“ chronologija sujaukta: Ch. Orser pareiškimas, padarytas prieš „spėjimų paneigimą“, o ne po jo (todėl joks bet čia nereikalingas, nes nieko vertingo ir tyrinėtino ten nėra).

Realybėje viskas buvo taip:

Kažkoks Bernie Bamford, naudodamasis „Google Earth“ programa rado štai ką:

Šitą istoriją paskelbė „The Sun“, pridėdamas ir Ch. Orser komentarą, kuris skamba taip:

Tai yra viena tikėtiniausių Platono aprašytos Atlantidos buvimo vietų. Net jei paaiškėtu, kad tai tik geografinis darinys, neabejotinai tai verta nuodugnesnio tyrimo.

Tai buvo nuomonė pasakyta pirmą kartą pamačius nuotrauką.

Beje, „The Sun“ ir „įdarbino“ Ch. Orser universitete. Visi kiti tiesiog tvarkingai nusirašė. Tvarkingai visi nusirašė ir jo komentarą, priešpastatydami jį visokiems skeptikams, ne mažiau tvarkingai „pamiršdami“, kad tai buvo ad hoc komentaras. Taip ir gavosi: paneigta, bet specialistas sako….

Galu gale, Ch. Orser archeologijos, o ne okeonografijos specialistas. O paslaptis čia ir gludi okeonografijoje. Oficiali „Google“ atstovė atradimo komentavo:

„Šiuo atvėju matomi informacijos rinkimo proceso ženklai. Batimetriniai (arba jūros dugno paviršiaus) duomenis dažniausiai renkami laivais, jūros dugno matavimams naudojant sonarus. Linijos rodo duomenys rinkusių laivų kelią.“ http://www.techradar.com/news/internet/atlantis-still-a-lost-city-says-google-535617

Susumuojant: Bulvarinės spaudos žurnalistų darbas nesunkus- mąstyt nereikia, tik kad fantazijos netruktu. Būtent tokie žmonės dirba „The Sun“. Alfa.lt nesugeba net padoriai „pagooglinti“.

*Pats taip rašiau (dabar pataisiau), bet „Timajas“ yra teisingesnė forma.

Share
This entry was posted in Astra Petkūnaitė and tagged , . Bookmark the permalink.

3 Responses to Atlantida pagal alfa.lt

  1. Johnsonas says:

    http://img694.imageshack.us/img694/8369/atlantiss.jpg Užmesk čionai akį, įdomi iliustracija, bent jau kodėl Atlanto vandenynas Atlanto vandenynu vadinamas būtų galima šituo grįsti, bet kažkaip nesiseka gretuoju būdu aptikti aiškiai apibrėžtos šio vandenyno vardo kilmės -- primetama graikams ir jų mitologijai, siejama su Atlaso jūra ir t.t.

    Galėtum pakomentuoti?

    • Iliustracija,jeigu ir įdomi tai kaip photoshop’o panaudojimo pavyzdis.
      O dėl pavadinimo, Atlanto vandenyno pavadinimas išties graikiškas. Pirmasis išlikęs pavadinimas yra iš Herodoto „Istorijos“, kur vandenynas ir šalia esantis kalnai yra pavadinti mitologinio personažo, titano Atlanto vardu.
      Kodėl graikai davė tokius pavadinimus šiandien jau nebežinoma, tačiau dab. Marokas ir okeanas į vakarus nuo Gibraltaro jiems asociavosi su „pasaulio pakraščių“, kuriame matomai ir turėjo stovėti dangaus skliauto laikytojas.

      Anot Platono, Atlantas buvo ne titanas, bet pirmasis Atlantidos karalius ir Poseidono sūnus.
      Tačiau Platonas visada kiek laisvai elgėsi su mitologija, be to Herodoto užrašymas ankstesnis, tad kad Atlantidos pavadinimą ko gero įkvėpė vandenyno vardas.