Atlantida

Kažin ar išvengiama tema rašant apie pseudoistoriją, tai kam ir atidėlioti?

Atlantida, šiais laikais virtusi manija. XX a. pradžioje vienas amerikiečių aiškiaregis atrado, kad atlantų civilizacijos galybė rėmėsi magiškomis kristalų galiomis (atlantų kristalai dabar jau išvirto į savarankiška kultą), tačiau dauguma Atlantidą įsivaizduoja maždaug taip:

 

Toks įsivaizdavimas ne arčiau tiesos, nei kristaliniai stebuklai- toks architektūros stilius atsirado 9000 metų po tariamos Atlantidos žūties. Jei tiksliau, tai čia matome sen. graikų klasikinį stilių, atsiradusi V a. pr. Kr. Jeigu šventyklą dar iš bėdos butų galima bandyti „nutemti“ į vėlyvąjį archajinį periodą, tai statulos aiškiai brandi klasika (kariūnė pirmame plane akivaizdžiai įkvėpta garsiosios Fidijo Atėnės Mergelės).

Na, bet tai ne problema, nes ir iliustracijos tikslas tėra parodyti Atlantidos įvaizdį. O šis aiškiai graikiškas. Mat ir pati legenda gimė Graikijoje, Atėnuose. Pirmasis akmuo Atlantidos mito pamatuose yra Platono veikalai „Timajas“ ir „Kritijas“.

Platonas aprašė Atlantidą kaip idealia valstybę (tuo iš esmės padėdamas pamatus visiems dvidešimto amžiaus mistikams). Tiesa sakant jis pateikė pakankamai detalių, kad butų galima pabandyti bendrais bruožais sukurti Atlantidos sostinės vaizdą. Štai gan neblogas bandymas:

 

 

Jau antikos laikais nuomonės dėl Atlantidos pasidalijo- buvo tokių kurie šiuo reikalų tikėjo (iš jų žymiausias turbūt Plutarchas), nors iškart prisiveisė ir skeptikų. Tarp jų žymiausias buvo Aristotelis. Jo nuomone, Platonas viską tiesiog išsigalvojo. Taip jau nutiko, kad viduramžiais Aristotelis tapo Bažnyčios patvirtintų išminties ir tiesos etalonų, tad jo autoriteto užteko, kad palaidotų Atlantidą ilgiems šimtmečiams.

Vėl ji išlindo tik XVII a., o XIX a. antroje pusėje tapo visuotinio susižavėjimo objektų.

Netgi atmetus kristalų galios ieškotojus ir panašias nesąmones, šiandien nėra sutarimo dėl Atlantidos.

Užtat teorijų ir nuomonių sočiai.

Be abejo, bendrai paėmus sutariama, kad tokia Atlantida, kaip ją aprašė Platonas, niekada niekur neegzistavo.

Tačiau egzistuoja begalė teorijų, kas galėjo įkvėpti Platoną.

Iš jų drąsiai galima atmesti visas versijas, kurios ieško Atlantidos Platono duotuose laiko rėmuose. Naujausia iš tokių butų Ispanijoje gyvenančio kubiečio Georgeos Díaz-Montexano ir prancūzės Collina-Girard teorija, kad Atlantida- tai Spartelio ex-salos netoli Gibraltaro. Anot autorių (jie dabar ginčijasi dėl teorijos autorinių teisių), Spartelio salos buvo užlietos maždaug 13 000- 14 000 metų, staigiai pakilus vandenyno lygiui.

Anot Girard šio įvykio atminimas 5000 metų buvo saugomas egiptiečių atmintyje, kol šie išrado raštą, kad galėtų dokumentuotai papasakoti šią istoriją graikų turistams.

Su visomis tokio tipo teorijomis yra viena problema- tai, kad neraštingos visuomenės atmintis tesiekia tris, na gal kokias penkias kartas (jeigu senelio senelis buvo LABAI žymus ir visuomenei nusipelnęs veikėjas). Tuo tarpu Atlantidos ieškotojai teigia, kad klajokliai medžiotojai ir pirmieji žemdirbiai tūkstantmečius saugojo konkretaus įvykio atminimą. Beje, Gerand teorijos (kaip ir daugelio kitų teorijų) atvejų tai katastrofa, kuri tiems žemdirbiams visiškai nerūpėjo, nes nutiko toje pasaulio dalyje, apie kurią jie nieko nežinojo.

Kita grupė teorijų, į kurias neverta kreipti dėmesio, tai tos, kurios „randa“ Atlantidą kraštuose, apie kuriuos nei Platono (ir ankstesniais) laikais nei graikai nei egiptiečiai nieko nežinojo (čia spektras platus- nuo Brazilijos ir Indonezijos iki Antarktidos).

Rimčiau skamba bandymai Atlantidos provaizdį surasti graikų kultūros erdvėje.

Čia rimčiausios yra dvi teorijos.

Viena teigia, kad Atlantidos istoriją įkvėpė, katastrofa, nutikusi paties Platono laikais- 373 m. pr. Kr., per viena naktį, žemės drebėjimas ir jį sekęs cunamis paskandino (H)elikės miestą.

Toks įvykis neabejotinai sukrėtė amžininkus ir istorija apie dėl Poseidono rūstybės per naktį po vandenių dingusi miestą, kaip šiandien sakytume, „atitiko visus laikmečio reikalavimus“.

Visgi, daug populiaresnė yra Santorini teorija. Jos pradžia buvo Minojinės civilizacijos atradimas. Svarstant galimas jos žlugimo priežastis, natūraliai iškilo gamtinės katastrofos hipotezė. Ir štai jau pats Knoso atradėjas E. Evans iškelė teoriją, kad tai gali būti tą pati katastrofa įkvėpusi Atlantidos mitą.

1967 m. nedidelėje Santorini saloje buvo rasti stambi minojinė gyvenvietė.

Maždaug 1640 pr. Kr. įvyko milžiniškas ugnikalnio įsiveržimas, kuris ir pražudė klestinčią salą. Kažkas panašaus nutiko 1883 m. įsiveržus Krakatau.

Santorini sala

(juoda demė centre – vulkanas)

Su šio įsiveržimo sukeltu cunamių dažniai siejamas ir visos Minojinės civilizacijos žlugimas.

(beje, įdomi detalė. Kasinėjant taip ir nepavyko aptikti brangenybių (išskyrus vieną auksinį papuošalą), nei palaikų likučių. Tas rodo, kad išsiveržimas Santorino gyventojams nebuvo toks netikėtas ir tragiškas kaip Pompėjos atvejų).

Visgi, nors teorija skamba netgi labai įtikinamai- iš kur ją sužinojo Platonas?

Atlantida nėra graikų mitas (kaip kartais yra apibūdinama), o konkrečiai Platono istorija, kuri anksčiau nebuvo žinoma.

Užtenka pasižiūrėti į „Timają“: Kritijus pasakoja visą savo genealogiją, kad paaiškintų, kaip gavo žinias- esą, Solonas, jo seneliui kaip geram draugui pasakojo tai, ką išgirdo iš Egipto žynių, įgavęs jų pasitikėjimą.

Šitas lyrinis nuokrypis į Kritijaus šeimos reikalus visiškai beprasmis, jeigu jo klausytojai butų kažką girdėję. Atvirkščiai- tekste aiškiai pabrėžta, kad tai dar niekam negirdėta istorija (beje, Platono veikalai buvo skirti išsilavinusiai publikai, kas to meto standartais reiškė ir gerą mitologijos išmanymą).

Graikai turi savąją Nojaus versiją- Deukaliono mitą. Tačiau, kaip ir kiti tokio pobūdžio mitai, šis liečia globalinį viso pasaulio sunaikinimą. Niekur graikų mitologijoje (kiek mes ją žinome) nėra minimas Poseidono pomėgis skandinti pavienius miestus.

Aplamai, Kretai graikų mitologijoje skirtas palyginti menkas vaidmuo. Klasikinės eros graikai ničnieko nenutuokė apie Minojine civilizaciją. Graikai, beje, nieko nežinojo ir apie hetitus, kurie žlugo visu šimtmečių vėliau.

Beje, tas liečia ir Egiptą- egiptiečiai nepaliko jokių žinių, kurios nors kiek primintų tai, ką Solonas tariamai išgirdo Saise.

Siejant Platono pasakojimą su bent kokių istorinių įvykių, iškila viena ir ta pati problema- visiškas informacinis vakuumas tarp Platono ir to įvykio.

Tokiu atvejų nelieka nieko, kaip tik grįžti prie Aristotelio versijos- Platonas pats viską išsigalvojo. Siekė jis to paties, ko ir T. More, T. Campanella, F. Bacon po beveik dviejų tūkstančių metų- pavaizduoti idealią visuomenę ir valstybę. Ir pasirinko tas pačias priemones.

Galimas daiktas, kad literatūrinį apipavidalinimą įkvėpė Helikės katastrofa, bet tik tiek.

Share
This entry was posted in Mitai and tagged , , . Bookmark the permalink.

5 Responses to Atlantida

  1. kantas says:

    Potencialo daug turi..

    Mano nuomone, reikėtų pakeisti fono spalvą , nes šitas „fonas“ nuo 2000 metų būdavo. Pats tokį dariaus ir daugelis darėsi. Bet jis nepasiteisina. Žmones gasdina.

    O istorija kaip ir pasakos -- rašomos žmogaus ranka; reikia visuomenei mokėti skirti blefą nuo tikrovės

    tam reikia daugiau versijų ir apie viską

    internetas ateityje taps vietoj knygų ir visi esantys įrašai bus nagrinėtini

    • Tęsėjas says:

      Atlantida žmonijai liks mislė tol, kol žmonija nepažins bent jau Trečiąjį ir Ketvirtąjį Žemės judėjimo procesus (mat, gal yra ir daugiau šių procesų?). Minėtus procesus atrado ir knygoje „Per praeitį į ateitį“ (apie Trečiojo proceso vyksmą- 2008 metais) bei knygoje „Pažadinta Praeitis“ (apie Trečiojo bei Ketvirtojo procesų vyksmą išeis 2012 m. kovo mėn.) skelbia Lietuvos inžinierius Romualdas Zubinas. Naujai atrąsti Žemės judėjimo procesai leidžia manyti, kad Platonas buvo teisus.

  2. Almiasas says:

    Žemės polių apsivertimas kas tam tikrą laikotarpį -- visiškai ne nauja idėja… Romuladui Zubinui (arba Tęsėjui) rekomenduočiau pasiskaityti: http://en.wikipedia.org/wiki/Pole_shift_hypothesis

    Iš šio teksto aišku, kad bene labiausiai šitą dalyką „prastumdinėjo“ toks Carles Hapgood: http://en.wikipedia.org/wiki/Charles_Hapgood

    Rekomenduoju pasiskaityti ir apie tokius mokslo pripažintus žemės ašies svyravimus, kaip Precesija ir Nutacija: http://lt.wikipedia.org/wiki/Precesija_%28astronomija%29
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Nutacija

    Romualdai, nieko naujo jūs kaip ir neatradote, geriausiu atveju į viską pažvelgėte savaip…

  3. „geriausiu atveju į viską pažvelgėte savaip…“
    Švelniai tariant.