Perspektyvus naujokas?

Pastarieji pora mėnesių pseudistorijai nebuvo ypač derlingi.

Nors, aišku, ir laikotarpis trumpokas. Sunkoka pastebėti kažkokiu rimtesnių pokyčių per tokį trumpa laikotarpį, juolab kad lietuviška pseudoistorija niekada ir nepasižymėjo dinamiškumu.

Sarmatai”, vadovaujami Milvydo Juškausko ir Aivaro Lileikos, tebepliurpia apie kažkokia prarasta praeitį (štai paskutinis jų bajeris), juolab dabar turėdami naują ruporą- “Pūkas TV”.

LSSR garbintoji irgi po truputį sau bruzda, vat knygą išleido (dar apie tą patį).

Bet aplamai 2010 metus pradėjome gan nuobodžiai. Nieko naujo, nieko, kas patrauktų akį kokiomis šviežienomis.

Iš ”sarmatų” visi jau prisižvengėm, dabar jie jau tokie pat kaip ir komunistėliai- tiesiog erzinantis tauškimas to paties per tą patį.

Visgi yra ir vienas dėmesio vertas naujas veidas: Esavičius

Pirmasis įrašas- “2009 m. gruodžio 20 d.,sekmadienis”

Šiaip jau pagrindinė jo tematika- religija. Esavičius- katalikas. Net ne šiaip katalikas, o ultra katalikas ir dar toks, kad net Šv. Pijaus X kunigų brolijoje tokio reiktu paieškoti.

Vien jau tai nieko gero nežada, bet negana to Esavičiaus pasaulėžiūros ir intelekto lygis atstovauja “geriausioms” “Delfi” komentatorių tradicijoms.

Jis yra vienas iš (vis dar-?) nedaugelio Lietuvos kreacionistų, kas jau savaime rodo susipriešinimą su sveiku protų.

Tarp krūvos postu (šiaip jau Esavičius žmogus gan darbštus. Aš, aišku, lodorius paskutinis, bet tikrai ne kiekvienas blogeris privaro po 30- 40 postų per mėnesį), kurių prasmę dekoduoti tegali jo tikėjimo broliai, yra ir keletas nukreiptų į istorinę tematiką.

Pirmiausia į akys krito “Kas įkūrė katalikų bažnyčią?”. Visgi tai grynai religinis tekstas, skirtas amžinam ginčui- “katra bažnyčia tikresnė” ir, sutinkančiai su “eretiku” triuškinimo funkcija, straipsnelis suramstytas iš Biblijos citatų, todėl neatsako nei į antraštėje iškeltą, nei į jokį kitą klausimą.

Vienintelis tikras pseudoistorinis straipsnelis yra “Mes žinom, o jie ar žino?

Iš esmės tai rašliavos esmė yra nūdienė aktualija- ginčas dėl lenkų pavardžių rašymo ir lenkai Lietuvoje aplamai.

Tačiau šioje srityje yra įprasta daryti lyrinius nuokrypius į istorija, štai čia ir prasideda:

Po literatūrinio įvado apie tai kaip lenkai nuosekliai ir sąmoningai visais laikais klastojo Lietuvos istoriją, Esavičius atskleidžia mums tiesą:

Prisiminkime istoriją, mažyte Lenkija ir patys lenkai buvo tokios žemos kilmės, kad netgi neturėjo savo tarpe nei vienos lygiavertės moters kurią galėtų pasiūlyti Lietuviui valdovui Jogailai. Jiems teko prašyti Vengrijos imperatoriaus Liudviko Anžu, kad leistų savo jaunesnę dukterį Jadvygą tapti Lietuvio žmona.

Ir sugebėk tu man taip nusišnekėti keturiomis eilutėmis.

Pirma, Lenkija tuo metų nebuvo jau tokia “mažytė”. LDK tuo metu buvo didesnė, bet didesnių kvadratinių kilometrų skaičiumi Lietuvos pranašumai ir baigėsi.

Antra, kaip toliau pripažino ir pats Esavičius, Jogaila į Lenkija atvyko tam, kad taptu Lenkijos karaliumi, todėl jam į žmonas reikėjo ne lenkės, o Lenkijos karalienės (nors jei tiksliau tai karaliaus- Jadvygos, kaip valdančios monarchės titulas buvo Rex). Jadvyga, beje, nebuvo lenkė.

Trečia, Liudvikas niekada nebuvo Vengrijos imperatorius. Ir aplamai niekas niekada juo nebuvo. Liudvikas buvo Vengrijos ir Lenkijos karalius.

Ketvirta, Liudvikas mirė 1382 m., todėl lenkai niekaip negalėjo jo kažko prašyti 1385 m.

Tais laikais karaliaus valdžia buvo absoliuti ir neribota.

Nebent tik pasakų knygutėse, realiame gyvenime karalių valdžia dar ir kaip buvo ribota. O ypač tokiais atvejais- rinktas monarchas net ir teoriškai nėra absoliutas (iš tiesu po Jadvygos mirties Jogailai ne karta teko daryti nuolaidas lenkų bajorijai, kad gautų ko nori).

Todėl nereikia kreipti dėmesio į lenkų, vėlesniais laikais sukurtas pasakas apie tai, kad lenkų bajorai siuntė pasiuntinius pasižiūrėti ar Jogaila nėra koks apžėlęs laukinis. Tokius pasiuntinius labai greitai pamautų ant baslio vien už mintis apie „laukinį karalių“.

Jadvyga (o ne bajorai), prašė patikslinti, kaip atrodo jos busimasis vyras, kadangi dvare sklandė įvairios paskalos.

Visai galimas daiktas, kad tai tiesiog ano meto anekdotas, bet šiaip puikiai atspindintis realybę.

Jogaila ne tik nieko ant baslio nemovė, bet ir visa savo karaliavimo laikotarpį darė didelę viešųjų ryšių kompaniją, įrodinėdamas, kad jis civilizuotas žmogus, ergo– tinkamas būti Lenkijos karaliumi.

Lenkų didikai sprendė, bus Jogaila karaliumi ar nebus, tad šiam ko gero ne kartą ir ne du teko nuryti savo išdidumą.

Bet kuris normalus žmogus (kuris nėra užzombintas polonofilų Bumblowskiu propagandos) supras, jog tais laikais buvo natūralu ir savaime suprantama, kad atėjęs karaliauti Jogaila visus svarbiausius postus Lenkijoje atidavė savo ištikimiems giminaičiams, draugams ir patikėtiniams. O Lietuvių vasalais tapusiems lenkams liko tik vienintelė galimybė visuomeninei veiklai, jie masiškai ėjo tarnauti į bažnyčia.

Bet kuris normalus žmogus tiesiog atsivers vadovėlį ir pasitikrins. Kalbant apie vadovėlius, tai čia tiesiog chrestomatinis atvejis, kai visiško neišmanymo padiktuota nesąmonė pateikiama, kaip “savaime suprantama”, visiems aišku, kad”.

Išradęs, kad lietuviai XIV a. vos ne okupavo Lenkiją, Esavičius grįžta prie nūdienių reikalų.

Beje, šiai temai skirtas ir vienas pirmųjų jo blogo postų- “Kas ką prijungė?

Jau pirmoji pastraipa verčia iš koto:

“Vien tik dėl stabmeldžių dominavimo, galinga mūsų protėvių valstybė tapo menku pasiuntinuku ir kojų šluostimo vieta kitoms tautoms ir valstybėms.”

Matyt 2009 m. gruodį Esavičius dar nebuvo katalikas.

Toliau jis giriasi kaip apsijuokė viename internetiniame forume:

“Neseniai turėjau internetinę diskusiją kas ką prisijungė, Lenkija Lietuvą ar Lietuva Lenkiją. Internete įdėjau provokuojančią istorinių faktų santrauką, kuri skiriasi nuo oficialiai Lietuvoje propaguojamos bumblauskinės lenkofilinės istorijos interpretacijos:”

Trumpai tariant pasakė jis štai ką:

“Tam, kad suprasti Lietuvių ir Lietuvos vertę, tereikia pasižiūrėti į mūsų kaimynus lenkus. Juk dabartinė lenku aukštuomene tai nutautėję Lietuviai (Lietuviška kilmė ten yra prestižas).
Mūsų tauta lenkams, o ne lenkai mums davė aukštuomenę, kultūrą ir pagaliau senąją galingąją dviejų tautų imperiją. Mūšius laimi ne patrankų mėsa (eiliniai kareiviai), o karvedžių genijus. Todėl ir žalgirio mūšį (kaip ir beveik visus kitus Dviejų tautų respublikos reikšmingus mūšius) laimėjo Lietuviai Jogaila ir Vytautas. Visi ten buvę lenkai, rusai, totoriai ir t. t., buvo tik įsakymų vykdytojai, „molis“ minkomas Lietuvių karo genijaus rankomis.”

Ne tik kad, Žalgiris iš mažosios raidės, bet pasirodo tai ir Abiejų Tautų Respublikos, kuri atsirado tik po pusantro šimtmečio, mūšis.

“Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad lenkai buvo Lietuvių vasalai, o ne Lietuviai lenkų. Lietuvis Jogaila į lenkija atėjo ne kaip nusižeminęs emigrantas/tarnas ant mulo, apsirovęs darbo įrankiais. Jis atėjo kaip valdovas, su visa savo palyda, giminėmis ir artimaisiais. Jogailai atsisėdus į sostą, lenkai tapo Lietuvių vasalais. Lietuviai gi tuo tarpu niekada ne buvo lenkų vasalais.”

Ne kiek neabejoju, kad paprašytas, Esavičius niekada nesugebėtų paaiškinti kaip personalinės unijos sudarymas padarė lenkus lietuvių vasalais (beje, vasalo-siuzereno santykiai yra personaliniai, o ne grupiniai- lenkų didikai tapo lietuvio, o ne lietuvių vasalais)

“Tai, kad dviejų tautų respublikoje Lietuviai buvo ponų pozicijoje, iliustruoja ir tas faktas, kad iki pat Rzečpospolitos sunaikinimo, Lietuviai turėjo visada besąlyginę teisę pirkti žemę Lenkijoje (kartu su baudžiaunininkais lenkais), o lenkai niekada neturėjo teisės pirkti žemės Lietuvoje.”

Šitai rodo visai kita dalyką- kad lietuvių didikai stengėsi gintis nuo lenkų.

“Be to, tarp Vilniaus „lenkų“ gajus posakis apie tai, kad lenkė Jadvyga laikė Jogaila po padu yra mažų mažiausiai ne tikslus, nes Jadvyga buvo ne lenkė, o Vengrijos karaliaus Liudviko Anžu jaunesnioji duktė”

Šiaip tai čia įdomu tik už kokius nuopelnus Esavičius po kelių mėnėsių Liudviką “paaukštino pareigose”?

Išvada: Esavičius= visiškas kvailumas+kreacionizmas+ultranacionalizmas+ ultradavatkiškumas+ polinkis į grafomaniją.

Jeigu Esavičius neapleis istorinės tematikos, galime tikėtis, kad turėsim naują pseudoistorijos žvaigždę.

Nelabai tikėtina, kad jis kada nors suburtu tokia pasekėjų šaiką kaip A. Lileika, bet originalių istorijos interpretacijų iš jo pusės tikrai galima laukti. Šiaip ar taip, evangelinės dvasios lietuviškojoje pseudoistorijoje dar nebūta.

Share
This entry was posted in Krikščionybė and tagged , , , , . Bookmark the permalink.

5 Responses to Perspektyvus naujokas?

  1. kantas says:

    Yra Lenkijoje kažkoks universitetas ar institutas (netyčia aptikau, laiške Rusijos visuomenei nuo lenkų , tarp pasirašiusiųjų meno, mokslo žmonių) „Sarmatija“

    Pasidomėk

    Здислав Юрковски, Ксендз профессор Ян Щепаняк, Александер Галос, Бартоломей Сенкевич
    Фонд Европейских Исследований «Сарматия» („Sarmacja”) в Кракове

    • Europinių tyrinėjimų fondas „Sarmatija“ Krokuvoje.
      Nemanau, kad čia kažkas iš pseudoistorijos repertuaro.
      XVI a., tuo metų, kai lietuviai save kildino iš romėnų, lenkai savę gi kildino iš sarmatų.
      Nuo to ir atsirado terminas „sarmatizmas“, kuris reiškia Abiejų Tautų Respublikos kultūrą ir ideologiją.
      (beje, wikipedijoje yra visai neblogas straipsnis apie tai
      http://en.wikipedia.org/wiki/Sarmatism )
      Didieji lenkų romantikai sarmatizmo laikotarpį vaizdavo kaip praėjusios didybės ir klestėjimo epochą (žymiausias pavyzdys yra Senkievičiaus trilogija „Ugnimi ir kardų“, „Tvanas“ ir „Ponas Volodijovskis“), toks įvaizdis lenkų sąmonėje ir užsifiksavo.

      Žodžiu, čia su A. Lileikos sarmatais nieko bendro.

  2. kantas says:

    gerai rašai, bent yra žmonių netinginčių susimąstyti kokia negyvenimiška chronologija dėstoma knygose, kai nėra alternatyvios analitinės krypties.. kai nėra savikritiškumo, kai nesugebama nusižeminti ir pripažinti menkumą bei klaidas

    įdomu paskaityti

  3. kantas says:

    Iš tikrųjų, tų metų išgalvota nacionalinė idealogija

  4. va siandien su tuo Esavičium pasimetem mintim, ir jam tikrai nesudetinga parasyti po kelesdesimt postu.
    paskui pradejau ziureti internete kas cia per paukstis,- is si puslapi suradau.
    pasirodo ne vienam man jo minciu sokinejimas apie viska uzkliuvo :)))))
    stai su juo, negerbiamu religiniu fanatu, ir pasipostinom kokiu 100+ pasisakymu delfyje 🙂

    Jis negali suvokti, kad zmones tapo ne tokie patiklus, kaip anksciau, sunkiau manipuliuoti.

    cia musu dialogas, komentaruose:

    http://www.delfi.lt/news/daily/world/baznycios-virsta-bustais-bibliotekomis-ir-restoranais.d?id=58224280&com=1